– Šie metai Lietuvai buvo išskirtiniai, per Seimo rinkimus išrinkta visiškai nauja valdžia, žmonės ne iš sisteminių partijų, pasikeitė Vyriausybė.
Ar tikite teigiamomis permainomis, kurių balsuodami siekė Lietuvos rinkėjai? – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė.
– Mūsų valstybinės santvarkos struktūroje yra įvykęs lūžis. Atėjo kita karta. Nors nevisiškai, dauguma yra pasikeitusi.
Žmonės tiki, kad nauji žmonės, nesusiję su praeitimi, įneš į Lietuvos gyvenimą naują požiūrį ir reikalų sprendimą. Sveikinu pasikeitimą, bet žiūriu su tam tikru atsargumu.
Dažnai esu klausiamas, kaip tai vertinu. Leiskite jiems pasireikšti, parodyti, ką gali, kaip tvarkosi.
Tik po šešių mėnesių ar metų galėsime realiai vertinti, ar valdžios pasikeitimas tikrai pastūmėjo Lietuvą į priekį tose srityse, kuriose buvo juntama netvarka.
Su tam tikra viltimi jaučiu, kad galbūt Vyriausybė bus realesnė ir atsižvelgs ir į naująsias, ir į senąsias problemas.
Bet būsiu atviras – kartu yra ir nerimo, ir nusivylimo dėl naujosios Vyriausybės, pareiškusios tiek įsipareigojimų tautai.
Per rinkimus skraidė pažadai, kad nuo Naujųjų metų pensininkams pajamas pakels iki 40 eurų per mėnesį, bet staiga pranešama, jog mokės tiktai 20. Man tai nesuprantama, net nejauku darosi – kaip galima per pusę nukirsti pažadus žmonėms, kurie tikėjosi ir kuriems reikia pagalbos.
Nereikalingus projektus galbūt ir galima nukelti ateičiai.
– Ar jums neatrodo, kad pastarieji Seimo rinkimai ne tik pakeitė valdžią, bet ir šiek tiek suskaldė Lietuvą?
– Jokių abejonių. Bet tai yra normalus procesas. Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti. Ateina jaunoji karta, ji gali veikti kitaip, nei esame įpratę girdėti ir matyti.
Dėl to labai nesijaudinčiau. Pats gyvenimas jiems padiktuos, kas teisinga, realu ir naudinga žmonėms.
– Turiu galvoje susiskaldymą, kai lyg ir atsiskyrė tie žmonės, kurie gyvena didmiesčiuose, turi darbą, gerą algą, ir tie, kurie yra regionuose, gauna mažesnius atlyginimus.
– Be abejonės, šiuo metu tai viena didžiausių mūsų problemų, skatinančių emigraciją.
Vyriausybė turėtų rasti būdų, kaip suteikti normalaus gyvenimo galimybę žmonėms, esantiems už didmiesčių ribos.
Tada nereikės išgyventi dėl talentų, išplaukiančių iš Lietuvos.
– Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdime daug įvairiausių pasiūlymų – nuo alkoholio prieinamumo mažinimo iki tautinių kostiumų vaikams.
Į ką, jūsų nuomone, turėtų būti kreipiama daugiausia dėmesio?
– Pirmiausia – pakelti žmogaus gyvenimo gerovę. Tautiniai rūbai, alkoholio pardavimo ribojimas, vaikiško šampano likvidavimas man kelia juoką.
Aišku, tos problemos gali būti iškeltos, bet jos gali būti sprendžiamos ir po metų, ir po penkerių ar dešimties.
Dabar atsigręžkime į žmogų, šeimą, o tada visos kitos problemos savaime pamažu išsispręs.
