Miesto ekonomikos „ekspertai“ neabejoja – viskas brangs. Na, gal ne viskas, bet daugelis prekių ir paslaugų – tai jau tikrai. Gal net nuo pirmųjų 2017 metų dienų. Ir bus štai taip.
Geros žuvies įpirkti jau dabar neįmanoma, o Kaunas, nors ir turi marias bei dvi didžiausias upes, žvejai laimikio pasiūlyti gali tik savo katinui. Drastišką kovą su brakonieriais pradėjęs Valentinas Mazuronis jau senokai ne aplinkos ministras, tačiau su tinklu į Kauno marias plaukti bijo ne tik žvejai, bet ir drąsiausi brakonieriai.
Šviežios žuvies iš pajūrio į Kauną kasdien niekas neveža, o ir tvenkiniuose užaugintos prieš šventes pritrūksta. Tad kas kiek nori, tas tiek lupa už lydekaitę ar šamą. Tiesa, jau net turguje galima nusipirkti jaunos neneršusios silkės filė – tik ji kainuoja 25 eurus už kilogramą ir, jei vis dar bus gurmanų, kurie ją gali pirkti, ir ta žuvelė dar pabrangs.
Brangs ir šildymas, nes daug kauniečių gyvena senos statybos neatnaujintuose namuose, kuriuos apšildyti reikia gerokai daugiau energijos. Pensininkai gauna kompensacijas, todėl nesuka galvos, jei namo langai ar durys kiauros – šildosi kas arbata su medumi, o kas savo mezginiais.
Daugiabučių renovacijai, pasak „ekspertų“, ryžtasi tik bepročiai ir jaunos šeimos. Brangs ir kelionė viešuoju transportu. Kol miesto gatvės buvo duobėtos ir šleivai vingiavo lyg koks „monikutės“ padauginęs kaimietis, jomis važinėti galėjo seni, keleivius kratantys bei purtantys autobusai bei troleibusai. Dabar, kai mieste sunkiau rasti neremontuojamą kelio atkarpą, nei baigiamą ar bent pradėtą taisyti, reikės naujų transporto priemonių. Jos kainuos kelis milijonus eurų, o patogūs troleibusai ir autobusai atsirūgs visiems – didės kelionės kaina.
Na, o jau pilstukas ar pakaunės miškuose užraugta naminė tikrai pabrangs ir dar bus skiedžiama vandeniu. Valdžia padidins alkoholio kainas, vadinasi, padidės savos gamybos užpiltinių ir trauktinių paklausa. Net kai kurie gydytojai pataria išlenkti taurelę stipresnio gėrimo vakare, kad lengviau būtų dienos rūpesčius pamiršti.
Didės paklausa, augs ir prekės kaina. Gal net teks prisiminti senus laikus, kai degtindariai parduotuvėse išpirkdavo visą cukrų ir dėl jo tekdavo stovėti eilėse.
O štai statybininkai taip suįžūlėjo, kad skverbiasi net į Kauno senamiestį, vienas po kito kyla biurų centrai ir daugiabučiai. Kertami medžiai, ribojamas eismas, vis prabangiau tviska parduotuvių vitrinos – labai greitai kukliam kauniečiui bus net nedrąsu prisiartinti prie turtuolių kvartalų.
Patikėjote, kad viskas taip ir bus? Turgaus „ekspertai“ kasmet kalba panašiai, tačiau smagu, kad gyvenimas Kaune susidėlioja ne pagal jų prognozes.
Net Beždžionės metais miestas netapo patyčių taikiniu. Priešingai – amžinieji laikinosios sostinės kritikai vilniečiai pagaliau nustojo klijuoti įvairias etiketes.
Ugninis Gaidys, tikėkimės, sudegins paskutinius miesto skaudulius ir privers „ekspertus“ priverti burną.
„Laikinoji sostinė“
