Kai baigiantis metams Žaliakalnyje įsikūrusioje gimnazijoje buvo paskelbta onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ ir Rimanto Kaukėno paramos grupės bendra socialinė kaulų čiulpų donorų akcija, į ją atsiliepė nemažas būrys vyresnių nei 18 metų moksleivių.
Užpildę anketas kauniečiai abiturientai vienoje iš klasių davė kraujo, kurį ištyrus moksleiviai bus įtraukti į pasaulinį negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą.
Nors vienas iš tikslų – šalies rekordas, abiturientų siekis gerokai kilnesnis: jie nusprendė nelikti abejingi ir savo indėliu prisidėti prie žmonijos gelbėjimo misijos.
Paskatino sunki tėvo liga
„Šios socialinės akcijos ėmėmės norėdami įprasminti savo abiturientų laidą ne tik mokykloje. Norime būti pilietiški, gailestingi ir supratingi“, – kalbėjo šios akcijos iniciatorė Patricija Paužaitė, kuri kraujo davė pirmoji.
Moksleivė tikino, jog įsitraukti į kaulų čiulpų donorystę ją paskatino tai, kad prieš keletą metų jos tėvas, Lietuvos vandensvydžio lygos direktorius Giedrius Pauža, staiga susirgo kraujo vėžiu.
Jam gyvybę išgelbėjo negiminingas kaulų čiulpų donoras, kuris per pasaulinį registrą buvo rastas Vokietijoje.
„Nuo mažens žinojau, kokia kaina išgyveno tėtis ir kiek metų kai kurie ligoniai laukia kaulų čiulpų donorų. Apie tai papasakojau savo mokslo draugams, paraginau juos duoti kraujo, pati pirmoji parodžiau pavyzdį“, – kalbėjo P.Paužaitė.
Baiminosi kaulų gramdymo
Daugelis akcijoje dalyvavusių moksleivių neslėpė iš pradžių manę, jog kaulų čiulpų donoru tampama itin sudėtingų procedūrų metu.
„Žmonėms trūksta ne tik geranoriškumo, bet ir žinių apie kaulų čiulpų donorystę.
Daugelis vis dar mano, kad kaulų čiulpų ėmimas donorui – ilgas ir labai skausmingas procesas, nes čiulpai esą gramdomi nuo kaulų. Tačiau ne visi žino, jog ši procedūra labai panaši į tą, kai imamas kraujas“, – pasakojo P.Paužaitė.
Moksleiviai taip pat teiravosi, ar kraujo duoti galima pavalgius, sergant mažakraujyste, esant pakitusiam cukraus kiekiui kraujyje, turint vieną inkstą.
Juos nustebino tai, kad kaulų čiulpų donoru galima tapti vos per 4 minutes. Reikia užpildyti anketą ir duoti 9 mililitrus kraujo.
Svajoja išgelbėti gyvybę
„Nors bijau adatų, tačiau ryžausi dalyvauti šioje akcijoje. Žinau, kaip tai svarbu, nes mūsų šeimoje yra buvę atvejų, kad artimam žmogui reikėjo perpilti kraują.
Tai nevisiškai tas pats, kas yra kaulų čiulpų donorystė, bet labai panašu“, – kalbėjo J.Jablonskio gimnazijos abiturientas Paulius Zasčiurinskas.
Jo bendramokslis Žygintas Narkus pasakojo, jog dalyvauti šioje akcijoje nutarė kartu su klasės draugais.
„Žinau, kad tai labai aktuali problema. Būčiau laimingas, jeigu mano kaulų čiulpai padėtų kam nors išgelbėti gyvybę. Mūsų šeimoje yra kraujo donorų. Todėl ateityje planuoju įsitraukti ir į kraujo donorystę“, – sakė vaikinas.
Moksleiviai tikino, jog jiems būtų smagu patekti į Lietuvos rekordų knygą, tačiau ne dėl garbės. Jie mano,jog jų dalyvavimas kaulų čiulpų donorystės akcijoje paskatins į šią veiklą įsitraukti daugiau žmonių, ypač jaunimo.
Ligoniams svarbus kiekvienas savanoris
Susirgus kraujo vėžiu kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines. Gydymas chemoterapija ar imunoterapija padeda ne visiems. Daliai ligonių gali padėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimas.
Pirmiausia donoro pradedama ieškoti tarp šeimos narių. Tačiau tikimybė tokiu būdu surasti tinkamą donorą siekia tik apie 20 proc. Kitiems ligoniams donoro ieškoma Lietuvos ar pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre.
Bet kuris žmogus gali tapti tuo vieninteliu, kurio taip laukia mirtina liga sergantis žmogus. Kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki žmonės. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų.
Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas turi būti sulašinti ligoniui. Tai – vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį.
