Pasidžiaugti ar liūdėti skaičiuojant tai, kas per metus buvo nuveikta sostinėje?
2016-ieji prasidėjo darbu, kurį ir valdžia, ir eiliniai vilniečiai norėtų pamiršti, – uždaryta šilumą tiekusi Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė. Ištuštėjusi, nereikalinga ji taip ir prastovėjo visus metus.
Bet metams baigiantis pavyko baigti darbus, dėl kurių Vilnius ir vilniečiai gali didžiuotis. Vienas jų – vakarinis aplinkkelis.
Sutaupys milijoną valandų
Iš tiesų vakarinis aplinkkelis yra didžiausias per pastaruosius kelis dešimtmečius susisiekimo infrastruktūros objektas Lietuvoje, tad Vilnius juo gali pagrįstai didžiuotis.
Skaičiuojama, kad aplinkkeliu kasdien pasinaudos 45 tūkst. vilniečių, – jų sutaupytos beveik milijonas valandų per metus yra labai vertingos.
Vakarinis aplinkkelis – ne tik pagrindinė miesto transporto arterija, jis sujungė tarptautinį transporto koridorių – Vilnių su Kijevu, Minsku ir Klaipėda, iš kitos pusės – Vilnių su Panevėžiu.
Nutiesus aplinkkelį savivaldybės darbai čia nesibaigia: reikės dar nutiesti nuvažiavimą nuo Girulių viaduko, palei aplinkkelį įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, nutiesti ne mažiau už aplinkkelį svarbias Šiaurinę, Mykolo Lietuvio gatves.
Lukiškių aikštė keičiasi
Kiek iečių buvo sulaužyta ginčijantis dėl Lukiškių aikštės tvarkymo darbų! Ir pagaliau liepą jie buvo pradėti.
Lukiškių aikštėje prasidėjo ne tik atnaujinimo darbai, bet ir archeologiniai tyrimai. Iki kitų metų rugsėjo aikštė įgaus naują pavidalą ir taps reprezentatyvia jaukia vilniečių susibūrimo vieta, kurioje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms Lietuvos šventėms, minėjimams.
Pirmajame etape buvo išmontuoti senieji šviestuvai, suolai, danga, atnaujintos inžinerinės sistemos – elektros kabeliai, laistymo sistemos, vėliau bus paklota nauja danga.
Kitame etape bus įrengta požeminių lietaus nuotekų, vandentiekio sistema, nauji šviestuvai, tvarkoma augalija, įrengiami suolai, šiukšliadėžės, vaikų žaidimų aikštelė, dviračių takas ir pasivaikščiojimų takai.
Prisiminė Vilniaus gatvę
Daug ir seniai buvo kalbama ir apie Vilniaus gatvės rekonstrukciją, tačiau darbus pavyko pradėti tik spalį.
Kol kas tvarkoma tik gatvės dalis nuo Gedimino prospekto iki Islandijos gatvės. Čia bus atnaujinta susidėvėjusi pusės kilometro gatvės ir šaligatvių danga, atsiras pakeliamieji užtvarai, atskirsiantys pėsčiųjų zoną nuo Gedimino prospekto iki Labdarių gatvės, atkarpoje nuo Islandijos iki Labdarių gatvės bus įrengta 18 automobilių stovėjimo vietų, atnaujintas apšvietimas.
Vilniaus gatvės važiuojamojoje dalyje bus paklota apie 165 tūkst. naujų juodo bazalto ir granito trinkelių, apie 97 tūkst. likusių dar geros būklės trinkelių bus perklota iš naujo.
Apie 20 tūkst. senų nusidėvėjusių šaligatvio plytelių bus pakeistos naujomis granito plytelėmis, įrengti nauji granito borteliai.
Reikia pripažinti, kad ir kitų gatvių šaligatviais keletą metų niekas nesirūpino. Tad nors šiemet 2,2 tūkst. kvadratinių metrų jų pavyko suremontuoti, daugybė darbų dar liko ir kitiems, ir dar kitiems metams.
Vairuotojai pastebėjo, kad išasfaltuota ir nemažai gatvių, – sutvarkyta apie 40 tūkst. kvadratinių metrų jų dangos. Toks plotas prilygsta maždaug 100 krepšinio aikštelių.
Suremontuotos didelio pralaidumo Geležinio Vilko ir Kareivių gatvių, taip pat Savanorių prospekto ir Minsko plento atkarpos, centrinėje miesto dalyje – Konstitucijos prospekto, T.Kosciuškos, J.Basanavičiaus, Kalvarijų, J.Jasinskio, V.Kudirkos gatvių danga ir prieigos.
O dešimtmetį tamsoje skendėjusiame Pilių parke prie Katedros aikštės ir Valdovų rūmų, kurį tamsiuoju paros metu vilniečiai aplenkdavo iš tolo, dabar jau šviesu. Visą mėnesį čia vyko intensyvūs darbai – savivaldybė kartu su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija atnaujino apšvietimą visame parke.
Grąžins seniausias skolas
Kitas daugiau nei ketverius metus trukęs ginčas tarp savivaldybės ir Vyriausybės – dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jį šiemet pavyko išspręsti taikiai.
Vilniečiams bus atlygintas penktadalis miesto negautos GPM dalies už 2009–2011 metus. Tad sostinė sulauks beveik 56 mln. eurų kompensacijos, kuri bus sumokėta miestui per trejus metus po 18,6 mln. eurų.
Savivaldybė šias lėšas panaudos seniausioms miesto skoloms grąžinti, pirmiausia dengiant susidariusias iki 2015 metų balandžio.
Pilaitėje atsirado perėja
Požeminė pėsčiųjų perėja Pilaitėje, ties Papilėnų gatve, turėjo būti įrengta prieš keturiolika metų, kai buvo pradėta tiesti nauja greito eismo gatvė, tačiau jos atidarymas įvyko tik šiemet.
Pilaitę skiriantis itin judrus šešių eismo juostų prospektas tapo saugesnis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems.
Savivaldybė visiškai atnaujino požeminę perėją įrengdama išėjimą į kairiąją Pilaitės prospekto pusę link prekybos centro, abiejose perėjos pusėse įrengti trys neįgaliems žmonėms pritaikyti keltuvai, laiptai, sutvarkyta perėjos apdaila, virš laiptų įrengtos stoginės su apšvietimu, vandens nuotekų tinklai.
Neries krantinė atgimsta
Mieste iškabinusi plakatus, kad Neris grįžta į miestą, valdžia tai darė ne tik žodžiais. Pavasarį pradėti kirsti šabakštynai šalia P.Vileišio gatvės. Ir jau netrukus vilniečiai galėjo džiaugtis estetišku, tvarkingu upės kraštovaizdžiu.
Kodėl ankstesnės valdžios buvo taip apleidusios per miestą tekančią Nerį? Kodėl jos pakrantėse buvo pilna virstančių, aplūžusių ir žmonėms pavojų keliančių medžių, daugiausia uosialapių klevų ir gluosnių? Turbūt niekas neatsakys į šiuos klausimus.
Neries šlaitai buvo gražinami ne tik Antakalnyje. Netrukus buvo iškirsti, išvalyti ir pavojingai pasvirę, pavojų keliantys medžiai ties taku šalia upės iš Žvėryno į Lazdynus.
Kibę į darbus tvarkytojai suremontavo ir taką nuo Žvėryno iki parodų centro „Litexpo“ – išlygino nuožulnias vietas, įrengė du lieptus.
Pavasarį taip pat buvo pratęsti 2015-ųjų rudenį pradėti Neries krantinės dangos tvarkymo darbai. O metų pabaigoje vilniečiams jau tikrai yra ką įvertinti, kaip pasikeitė upės pakrantė.
Gal iš tiesų jau kitais metais gyvenimas prie vandens atgims, čia veiks kavinės, vyks įvairūs renginiai?
Pradėjo rūpintis poilsiu
Akivaizdu, kad ši valdžia rūpinasi vilniečių poilsiu.
Pavasarį Žaliųjų ežerų paplūdimyje taip pat buvo baigtas rekonstruoti 66 metrų ilgio avarinės būklės tiltas.
Nors sukriošęs jis buvo jau ne vienus metus, niekam iki šiol nerūpėjo. O jį sutvarkius poilsiautojams ant tilto įrengti penki suolai, pastatyta šimtas šiukšliadėžių, kurių iki tol nebuvo. Kad atnaujintas tiltas tarnautų kuo ilgiau, buvo pasirinktos vakuuminiu būdu impregnuotos medienos lentos ir pakeistos pagrindinės tiltą laikančios sijos, įrengti nauji turėklai.
Savivaldybė ėmėsi ir Vingio parko tvarkymo darbų. Atrodo, toks auksas mėtosi po kojomis – tik paimk ir pakelk. Tačiau iki šiol niekas rimtai nesirūpino, kad miesto centre esantis parkas atrodytų tvarkingai.
Metų pradžioje pradėtas valyti miškas, per talką pasodinta 100 pušaičių. Pirmiausia pradėtos tvarkyti teritorijos aplink centrinę estrados aikštę, atverta daugiau erdvių, išvalyti takų pakraščiai.
Vingio parke sutvarkyti menkaverčiai krūmai, plintantys uosialapiai klevai, kad ši vilniečių poilsio vieta būtų šviesesnė ir jaukesnė.
Svarbiausia – dviračiai
Valdžios rūpinimasis dviratininkais – taip pat ne popierinis. Daug kur per šiuos metus protingiau nubraižyti dviračių takai, pašalintos kliūtys. Tik naujų takų nepavyksta įrengti tiek, kiek norėtųsi, nes tam trūksta lėšų.
Tiesa, rūpinantis dviratininkais kartais ir malkų priskaldoma. Ne tik vairuotojai piktinosi susiaurėjusiu Gedimino prospektu, paliekant daugiau vietos dviratininkams.
Automobiliams Gedimino prospekte paliktos tik 3 metrų pločio juostos. Tad piko metu čia nutįsta ilgos mašinų eilės. Tas pat ir Islandijos gatvėje, kuri, kaip deklaruojama, tapo draugiškesnė dviratininkams. Pakeitus eismo tvarką čia taip susidaro automobilių grūstys.
Apskritai eismo organizavimas šiemet neblizgėjo. Tai vienoje, tai kitoje vietoje atsirasdavo milžiniškų spūsčių, išsiderino šviesoforų sistema, taip giriami geltonieji koriai sankryžose taip pat nebuvo tokie jau naudingi.
Žieduose išliko painiavos
Naujovės transporto žieduose taip pat sulaukė kritikos. Rugpjūtį jas įvedus, mėnesį žiedinėse sankryžose tvyrojo chaosas.
O pertvarkų šalininkai aiškino, jog važiuojantiems žiedinėmis sankryžomis įvedamas aiškesnis ženklinimas, kad automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių miesto transportui. Net apskaičiuota, kad taip sutvarkytas eismas žiedais esą padidins automobilių srautų laidumą apie 20 procentų.
Pirmiausia naujai buvo paženklinti tie žiedai, kurie yra avaringiausi ir turi mažiausią transporto pralaidumą, – Olandų, Antakalnio ir T.Kosciuškos gatvių bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų gatvių žiedinės sankryžos.
Nors vairuotojai artėdami prie žiedinių sankryžų dabar mato išankstinę informaciją apie eismo tvarką žiedu, kad galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą, jie tvirtina, jog painiavos nepavyksta išvengti. („Sostinė“)
