Beveik dešimtmetį profesinį bakalaurą teikiančios kolegijos spėjo sulaukti ir europinio pripažinimo, tačiau numatytų reformų atveju jos taptų artimesnės profesinėms mokykloms nei universitetams. Sėkmingai dirbantis sektorius būtų sugriautas.
„Požiūris į Lietuvos aukštojo mokslo svarbią dedamąją – kolegijas – stebina, nes per daugiau kaip 10 metų, kai buvo įteisintas profesinis bakalauras, kolegijų sektoriaus prestižas tikrai augo ir daugelis kolegijų turi pakankamai stiprias pozicijas santykiuose su darbdaviais, o įsidarbinimo rodiklis rodo, kad jos pelnytai savo pastangomis yra išsikovojusios solidžias pozicijas“, – LVŽS projektu stebėjosi buvęs LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak liberalo, tokiu būdu gali būti siekiama išgelbėti kai kuriuos ties prarajos riba balansuojančius Lietuvos universitetus.
„Pasiūlymai susilpninti kolegijas yra netiesioginis būdas ištiesti ranką daliai silpnų universitetų ir tai tikrai kelia nerimą. Tokie ketinimai rodo sisteminio mąstymo trūkumą ir tikiuosi, kad prieš priimant sprendimus pirmiausia bus remiamasi geriausia patirtimi, taip pat ir europine, o tai leis suvokti, kad tiek universitetai, tiek kolegijos gali veikti ir sąveikauti ir nebūtina daryti drastiškų sprendimų“, – vylėsi G.Steponavičius.
Šiuo metu galiojantis tarptautinis standartas nustato, kad visos bakalauro studijos patenka į šeštą lygį bei jų yra dviejų tipų – vieni orientuoti į akademiškumą ir moksliškumą, o kiti – į praktiką. Tai Lietuvoje atitiktų bakalauro studijas universitetuose bei profesinio bakalauro studijas kolegijose. Kolegijų teikiamus diplomus pripažįsta visos Europos valstybės, tačiau į tokią jų sėkmę vis tiek žiūrima pro pirštus.
„Šešto ISCED laipsnio iš kolegijų atėmimas faktiškai reikštų, kad kolegijos negalės teikti profesinio bakalauro prailginto išsilavinimo, kad iš esmės būtų nubraukta tai, kas buvo iškovota prieš dešimtmetį, – tai žingsnis atgal, – teigė G.Steponavičius. – Per tą laikotarpį buvo ištirpdytas atstumas tarp universitetų ir kolegijų, suartėjimą rodo stiprus universitetų ir kolegijų bendradarbiavimas. Šia kryptimi reikia judėti, o ne silpninant ir dirbtinai menkinant, tikintis, neva tai padės universitetams.“
Tokios reformos paveiktų ne tik studijuojančius, bet ir kolegijose jau įgijusius profesinio bakalauro diplomus asmenis. Pasak Vilniaus kolegijos direktoriaus Gintauto Bražiūno, būtų abejojama ir jau suteiktų diplomų kokybe.
„Reforma yra neišvengiamas dalykas ir su tuo visi, įskaitant kolegijas, sutinka. Bet reformuotis – nereiškia, kad sėkmingai veikiantis sektorius turi būti nuskandinamas. Jei skandiname, tai skandinkime silpniausius, o ne geriausius, – sakė G.Bražiūnas. – Man gaila tų žmonių, kurie gavo profesinio bakalauro diplomus ir sėkmingai dirba, o staiga būtų paskelbiama, kad diplomas negalioja. Žinoma, diplomų niekas neatims, bet abejonė jų diplomų kokybe jau įmetama, tarsi mes kažką apgavome.“
Kada „valstiečių“ siūlymas pasieks Seimą – nežinia.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius vylėsi, kad prieš imantis drastiškų reformų bus ieškoma kompromisų.
„Kol kas turime gana bendrai suformuluotas nuostatas, kur matome kai kurių valdančiųjų pareiškimus apie tai. Nėra nei įstatymų projektų, kuriuos reikėtų svarstyti ir keisti. Tikiuosi, kad prieš imantis tokių sumanymų, jei jų iš viso bus imtasi, visi bus susodinti prie bendro stalo, bus nagrinėjama ne tik Lietuvos situacija, bet ir europinė patirtis, ir tai leis daryti visai kitus sprendimus“, – vylėsi politikas.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas mano, kad permainos reikalingos, nes šalyje penktą ISCED lygmenį atitinkančių studijų nėra.
„Pati idėja dėl penkto ISCED lygmens yra diskutuotina. Vyksta atvira diskusija, kaip tą lygmenį atgaivinti mūsų švietimo sistemoje, nes čia yra spraga. Turime ketvirto lygmens programas ir po to šešto. Ar tai bus tik kolegijose, ar ten dalyvaus ir profesinės mokyklos, dar nėra nuspręsta. Manome, kad tikslinga būtų turėti tas programas“, – ministerijos poziciją pateikė G.Viliūnas.
Viceministro teigimu, dažnas mokyklą baigęs asmuo nėra pasirengęs studijoms universitetuose ar kolegijose, todėl reformuoti kolegijas yra teisinga.
„Tai nereikštų, kad iš kolegijų būtų atimtas šeštas lygmuo. Bet šiuo metu realybė yra tokia, kad darbo rinkoje yra poreikis greitesnio specialistų parengimo, pavyzdžiui, tos pačios informacinės technologijos – ne visiems reikia universitetinio išsilavinimo. Kai kur užtenka pusmečio ar metų trukmės programų, tad dvejų metų studijos būtų tinkamas formatas, – sakė G.Viliūnas. – Antra vertus, patys moksleiviai, kurie ateina mokytis į kolegijas ar profesines mokyklas, dažnai nėra pasirengę šešto ar septinto lygmens studijoms. Mes manome, kad jiems suteikti jų pasirengimo lygį ir darbo rinkai adekvatų išsilavinimą būtų visiškai teisinga.“
G.Viliūnas nesutinka, kad tokiu būdu būtų išgelbėti silpni universitetai – ministerijos tikslas yra, kad aukštasis mokslas šalyje būtų kokybiškas.
Kolegijų sektorius Lietuvoje veikti pradėjo 2000-aisiais. Europos aukštųjų mokyklų asociacijos nariais kolegijos – tada dar aukštesniosios mokyklos – tapo 1995-aisiais.
