Kol vieni peikė, kiti gynė
Kol vieni teatralizuotą koncertą surengusius kultūros centro darbuotojus kaltino užsiimant sovietmečio propaganda, kiti atkakliai tvirtino, kad lietuviai bijo savo paties šešėlio ir paprasčiausiai nesuprato renginio organizatorių subtiliai pateikto humoro.
Savo nuomonę šiuo klausimu yra išsakiusi ir naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji teigė, kad tokie koncertai kaip Ignalinoje rodo prastą kūrėjų skonį.
L.Ruokytė-Jonsson Lietuvos radijui yra kalbėjusi, kad viešojoje erdvėje yra įvairių formų, kaip skleisti dezinformaciją: „Labai populiari forma – per kultūrą. Čia reikia pažiūrėti ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Gimę sovietmečiu galbūt mano vienaip, jaunimas – kitaip. Gal jaunimui atrodo linksma ir nieko blogo jie ten nemato, bet tai veikia tų jaunų žmonių pasąmonę. Sakyčiau, kad šiais laikais pokštauti reikia atsargiai.“
Netrukus Kultūros ministerijos specialistai galės įvertinti visą koncertą, mat jo įrašas jau nukeliavo į ministeriją.
Š.Birutis: „Dėl Aleksandrovo ansamblio atvykimo sprendėme greitai“
Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad apie spektaklį Ignalinoje girdėjo tik atsiliepimus ir pats jo nematė, bet yra įsitikinęs, kad renginio organizatoriai neturėjo jokių blogų ketinimų: „Kiek žinau, buvo minimas centro 40-metis. Manau, kad čia esama siauro suvokimo problemos. Yra žmonių, kuriems taip atrodo (kad spektaklyje būta propagandos – Aut. past.), jie patys galbūt sugadinti sovietmečio, bet į humorą, kritiką ir tam tikrą žiūrėjimą su pašaipa reikėtų reaguoti ramiau... Žinodamas Ignalinos kultūros darbuotojus ir jų pilietiškumą ir patriotizmą, net nematęs spektaklio galiu pasakyti, kad viskas buvo atvirkščiai.“
Per savo darbo laiką Kultūros ministerijoje Š.Birutis pats ne kartą buvo patekęs į panašias dvilypes situacijas.
„Mano atveju sprendimai labai aiškūs, kai buvo sprendžiama dėl draudimo atvykti Aleksandrovo ansambliui, viskas buvo paprasta, nes žinojome, kad jo veikla propagandinė. Žinome Rusijos politiką ir tai, kaip kultūrai leidžiami pinigai. Taip veikiame ne tik šalies viduje, bet ir užsienio šalyse. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar mūsų atlikėjams reikia važiuoti į festivalius ir kitus renginius Rusijoje. Iš pradžių maniau, kad nereikia, bet turiu pripažinti, kad klydau, ir nuomonę pakeičiau“, – kalbėjo Š.Birutis.
Anot jo, mūsų šalies atlikėjai turėtų vykti koncertuoti į Rusiją, kalbėti apie savo vertybes bei idėjas ir bendrauti su Rusijos žmonėmis. „Kalbu apie bendravimą ne su valdžia, o su menininkais. Atsiribojimas skleidžia daugiau negatyvo. Pats nevažiuodavau, nes tai politinis lygmuo, bet kitus važiuoti skatinau, kad būtų propaguojamos mūsų vertybės, veikla“, – sakė pašnekovas.
A.Gelūnas prisiminė skandalingą spektaklį
Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas taip pat prisiminė, kad jo darbo ministerijoje metu būta gana dviprasmiškų situacijų, kai menas sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą.
„Pamenate, buvo toks italų režisieriaus Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Šis spektaklis sukėlė labai daug aistrų, nes žeidė tikinčiųjų jausmus. Tikintieji darė spaudimą, kad spektaklis būtų atšauktas, o kiti sakė, kad spektaklyje nėra jokių įžeidimų, ir teigė, kad kūrinys dvasingas. Teko ginti nuomonę, kad dramos teatras nėra bažnyčia, o meninis eksperimentas turi gana plačias ribas. Jei jis aiškiai nepažeidžia žmogaus teisių ar atvirai neužgaulioja, jo nereikia cenzūruoti“, – kalbėjo pašnekovas.
A.Gelūno teigimu, nereikėtų sekti kiekvienos smulkmenos ir aiškinti menininkams, kaip jiems reikėtų kurti savo kūrinius.
„Šiuo metu yra gana įtemptas geopolitinis laikotarpis ir tų jautrių temų yra. Sovietinės nostalgijos eskalavimas sukėlė tam tikrą sumaištį. Vieni renginį smerkia, kiti teigia, kad čia meninė ironija ir salėje žmonės krizeno. Teisūs ir tie, kurie įsiskaudinę, ir tie, kurie sako, kad tai buvo režisierės užmačia. Akivaizdu, kad sovietinės simbolikos buvimas viešojoje erdvėje ir toliau skatins aistras, mat ir pati okupacija nėra toks jau istoriškai senas reiškinys, jos atvertos žaizdos nėra užgijusios. Mūsų visuomenė tebėra potrauminės būsenos.“
A.Gelūnas priminė, kad skandalingasis spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ buvo rodomas prieš pat rinkimus ir tuo pasinaudojo ne viena politinė jėga, siekdama didesnio populiarumo tarp rinkėjų.
„Jei renginys Ignalinoje būtų vykęs prieš rinkimus, ažiotažas būtų buvęs kur kas didesnis“, – įžvalgomis dalijosi Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas.
