– Šiuos metus Lietuva sutiko jau su nauju Seimu ir Vyriausybe. Kas laukia pasaulio 2017-iais ir kokių permainų galima tikėtis šalies užsienio politikoje? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo užsienio reikalų ministro postą išsaugojusio socialdemokrato Lino Linkevičiaus.
– Galiu garantuoti viena: nuobodu nebus. Daugelis iššūkių, problemų ir kartu mūsų uždavinių yra tęstiniai, todėl nedaug ką ir reikia keisti.
Lietuvos užsienio politika bus nuosekli.Daug darbo laukia rengiantis narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Reikės parengti daugybę dokumentų, kad atitiktume numatytus kriterijus. Mūsų ministerija koordinuoja šią veiklą, viską darome laiku ir neatsiliekame nuo grafiko.
Mūsų ekonominė diplomatija duoda realių vaisių, padėjome verslui atverti naujų eksporto kelių. Šią veiklos kryptį dar stiprinsime, rengsime daugiau verslo misijų.
Itin didelį dėmesį šįmet reikės skirti NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų praktiniam įgyvendinimui. Tai ir daroma – dirbame intensyviai ir kokybiškai. Turiu galvoje NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Lietuvoje.
Už jo formavimą atsakinga Vokietija, bet įtrauktos ir kitos šalys.Lietuvai reikia pasirengti šių pajėgų priėmimui ir tai ne tik Krašto apsaugos, bet ir mūsų ministerijos rūpestis.Reikės reaguoti ir į tokias dabar labai išryškėjusias grėsmes kaip kibernetinis saugumas.
Tai, kas įvyko JAV per prezidento rinkimų kampaniją, jau vertintina kaip visiškas užribis. Vakarų pasaulis sulaukė itin garsaus žadintuvo skambučio.
– Manote, kad kibernetinės atakos kelia rimtą pavojų ir Lietuvai?
– Jei kibernetinėmis atakomis galima kėsintis į stipriausios pasaulio valstybės JAV demokratijos pamatus, nereikia turėti iliuzijų, kad tai negrės ES šalims – ir didelėms, ir mažoms. Juk artėja rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje.Prie vadinamųjų konvencinių grėsmių jau buvome pripratę, bet saugumo samprata gerokai platesnė.
Gal Lietuva ir nėra priešakinis atakų taikinys, bet nemanykime, kad esame šių grėsmių paraštėse – mums taip pat reikia pasisaugoti.
– Bet tuo turbūt turės užsiimti kitos institucijos?
– Be abejo, techninių klausimų mes nespręsime, bet yra ir politinis aspektas. Antai drauge su Energetikos ministerija rūpinamės energetiniu saugumu.
Čia daug padaryta, veikia elektros tinklai su Švedija ir Lenkija, bet dar liko daug darbų.Pirmiausia reikės pasirūpinti elektros tinklų sinchronizavimu su Vakarų Europa, o čia jau turėsime bendradarbiauti su Lenkija, nes, matyt, per šią šalį jungsimės.
Tai pigiau ir efektyviau. Bus ką veikti ir mūsų ministerijai, reikės telkti kaimynus bendram tikslui. Tikiuosiu, kad šįmet įvyks šio projekto proveržis.
– Į energetinio saugumo dienotvarkę tikriausiai įrašyta ir šalia Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė?
– Tai mums kaip šašas pašonėje. Šeši incidentai per vienus metus – daugoka, o apie juos sužinome iš spaudos. Gerai, kad šios avarijos bent jau neneigiamos. Tarpvalstybiniuose santykiuose yra naudojamas ir visiško neigimo būdas, mes tai ne kartą esame patyrę.
Baltarusiai taip nesielgia.Mums reikia nuosekliai ir kantriai formuoti tarptautinę poziciją dėl šio objekto. Turime būti realistai – jei jau nebegalime sustabdyti statybų, privalome įtikinti tarptautines institucijas labai rimtai reaguoti į visus incidentus.
Sieksime, kad Baltarusija griežtai laikytųsi visų tarptautinių saugos reikalavimų. Nepaisant didžiulių mūsų pastangų, ne visos šalys yra gerai informuotos apie padėtį. Jau pasiekėme, kad Europos Komisija rimtai žvelgtų į šią problemą.
Dar reikės ir kaimynines šalis, ypač Lenkiją, įtikinti, kad būtinai bendrai susirūpinti šio objekto saugumu.Tai gali būti ir papildomas argumentas įrodinėjant Baltijos elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais naudą, nes negalima skatinti pavojingos energetikos sudarant sąlygas eksportuoti elektros energiją.
Kita vertus, Baltarusija – mūsų kaimynas. Nereikia tikėtis ten staigių pokyčių, bet turime kantriai dirbti, kad vyktų teigiami poslinkiai.
– Lietuva labai rūpinasi ES Rytų kaimynystės politika ir garsiau nei kitos Baltijos šalys kalba apie Rusijos grėsmes. Gal į valdžią atėję „valstiečiai“ norės švelninti retoriką?
– Vyriausybės programoje nėra jokių užuominų, kad būtų peržiūrima Lietuvos užsienio politika. Laikysimės tų pačių vertybinių principų.
Esame įpareigoti tęsti mūsų Rytų politiką, nes jos plėtros variklių ne taip daug ir liko.Vakaruose jaučiamas tam tikras nuovargis dėl Rytų kaimynystės perspektyvų. Sunku nuspėti, kaip keisis nuotaikos ateityje, bet ateina neramūs laikai.Ukrainoje tebevyksta karas ir nematyti jo pabaigos.
JAV keisis valdžia, ES taip pat lūkuriuoja ir neskuba ką nors daryti, todėl dabar Maskva gal norės tuo pasinaudoti ir sukalti ten savo kuoliukus. Jokio padėties gerėjimo Ukrainoje nejusti.Žinoma, žmonės ten pavargę, pyksta dėl korupcijos, nors ji kiek ir sumažėjusi, bet visuomenei taip neatrodo, nes socialinės problemos dar labiau paaštrėjusios.
Todėl laikas nėra ukrainiečių sąjungininkas.Būtinos reformos. Apie tai kalbamės su Vašingtonu. Reikia Ukrainai padėti. Mūsų maža šalis ir stengiasi tai daryti pagal savo galimybes.Kolegos iš ES kartais kaltina Kijevą dėl korupcijos, biurokratijos, lėtai vykstančių reformų, priekaištauja, kad Minsko susitarimų nevykdo abi šalys, bet nereikia pamiršti esminės tiesos – Ukraina yra auka, o agresorius – Rusija. Mes ir šįmet tai nuolat priminsime.
– Bet gal ir Lietuvai teks dažniau nepraleisti progos patylėti, jei į valdžią Vakarų Europoje atėjus Maskvai palankesniems politikams, ES retorika ims švelnėti?
– Kritikuojame Maskvą, bet tai darome dėl principinių vertybių, o ne dėl retorikos. Progų patylėti nepraleidžiame, kai tai įmanoma. Tačiau pažvelgus į tai, kas vyksta pasaulyje – ne tik Ukrainoje, bet ir Sirijoje – kitaip elgtis neišeina.
Nevaizduosime, kad esame protingiausi, bet būsime nuoseklūs.Kritikuoti nereiškia būti nemandagiam. Elgsimės mandagiai. Norime gerinti santykius ir su Rusija, bet negalime to daryti vertybių sąskaita. Neįmanoma užsimerkti ir nematyti, kas vyksta Donbase ar pripažinti Krymo aneksiją.
Diplomatinių santykių su Rusija 25-čio proga padėkojau už šios šalies demokratinių jėgų paramą Lietuvai siekiant nepriklausomybės, bet kartu užsiminiau, kad nepripažinsime nei Krymo, nei Abchazijos ir Pietų Osetijos okupacijos.
Rusijos užsienio reikalų ministerija iš karto sukritikavo šį pareiškimą. Tačiau ar galime užmerkti akis į tokius tarptautinės teisės pažeidimus?
Ir ateityje laikysimės principų, bet Lietuva nebus ir įtemptų santykių su Rusija kurstytoja.Kai man kur nors Vakaruose sako, kad esame rusofobai, primenu, kad kalbu rusiškai, o jie nemoka šios kalbos, kad į mūsų forumus noriai atvažiuoja rusų inteligentijos, opozicijos atstovai ir jaučiasi pas mus puikiai.
– Ar šįmet galima tikėtis kokių nors realių Rytų partnerystės rezultatų?
– Šiais metais turi būti įvestas bevizis režimas ir Gruzijai, ir Ukrainai, nes visos sąlygos jau įvykdytos. Reikia įgyvendinti ir laisvos prekybos su šiomis šalimis susitarimus. Teks gerokai padirbėti dėl Partnerystės programos, kuri yra savotiškas lakmuso popierėlis, rodantis, ar ES iš tiesų vadovaujasi vertybėmis.
Lietuvos interesas jas ginti, nes jei bus palikta viena Ukraina, kada nors tai atsigręš ir prieš mus.Žmonės labai laukia realių asociacijos su ES vaisių. Žinoma, dažnai neįvertinama sulaukus to, ko ilgai siekta.Tai matome Moldovoje, kuriai suteiktas bevizis režimas su ES šalimis. Bet žmonės, supykę dėl korupcijos šioje šalyje, nevertina beviziui režimui kelią atvėrusių reformų ir kaltina politines jėgas jas vykdžiusias, o ne tas, kurios tik kaišioja pagalius.
Čia ir informacijos sklaidos visuomenėje problema.Visoje Europoje, beje, ir JAV, žmonės pasigenda lyderystės, netiki vadinamojo elito veikla, tuomet per rinkimus vadovaujamasi ne argumentais, o emocijomis. Balsuojama ne už programas, bet prieš tuos, kurie nuvylė. Lietuva taip pat šiuo požiūriu nėra jokia išimtis.
– Ar galima tikėtis santykių su Lenkija atšilimo?
– Nematau jokio preteksto, kodėl šie santykiai turėtų būti šaltoki. Jau šį mėnesį vyksiu į Varšuvą, susitiksiu su Lenkijos užsienio reikalų ministru. Kurį laiką tokio bendravimo nebuvo.
– Gal rengiami ir aukščiausio lygio susitikimai?
– Tokių planų dar nėra. Tam nepakanka mūsų norų, reikia abipusio nusiteikimo. Mes savo kelio dalį pasirengę nueiti. Beje, pastebiu, kad santykių atšilimo viltys atgijusios iš abiejų pusių.
Tai natūralūs lūkesčiai pradėjus dirbti naujai Vyriausybei.Stiprinsime ir Šiaurės-Baltijos šalių bendradarbiavimą. Tokių susitikimų formatas tampa savotišku vertingu prekiniu ženklu. Atsiranda daugiau integracijos projektų.
Po „Brexit“ mums labai svarbu išlaikyti tvirtus ryšius su Jungtine Karalyste (JK), ypač saugumo klausimais. Ne kartą kalbėjausi su šios šalies užsienio reikalų ministru Borisu Johnsonu.
Jo žodžiai, kad JK neišeina iš Europos, turi realų turinį.ES neturėtų bausti JK už „Brexit“, o ieškoti abiems pusėms naudingiausių sprendimų. Mes tai kartosime Briuselyje. Lietuvai ES saitų su JK išsaugojimas rūpi ir dėl ten gyvenančių mūsų šalies piliečių interesų.
– Ar nekelia nerimo, kaip klostysis santykiai su naująja JAV administracija? Juk kai kurie Lietuvos politikai, kaip antai, į jūsų kėdę, ko gero, pretendavęs Žygimantas Pavilionis pranašavo kone katastrofą, jei prezidento rinkimus laimėtų D.Trumpas.
– Taip, kai kurie mūsų politikai daug prisikalbėjo. Man tai primena anekdotą, kaip medyje tupinti beždžionė vaiposi iš liūto, įkritusio į medžiotojų iškastą duobę – juokiasi, kad iš jo dantų bus padaryti karoliai, iš kailio – kilimėlis, bet pati nuslysta ir ten įkrenta.
Tada akimoju sako: „Oi, turbūt nepatikėsi, bet atskubėjau tavęs atsiprašyti už nesąmones, kurias čia prišnekėjau“.Tos šnekos neturės įtakos mūsų šalių santykiams su Vašingtonu, nors, aišku, informacija apie mūsų politikų kalbas ten nueina.
JAV išliks svarbiausias Lietuvos sąjungininkas ir mes dar dėmesingiau rūpinsimės diplomatiniais ryšiais su šia šalimi pradėjus dirbti naujai administracijai. Paaiškinsime, kad Baltijos šalys tikrai nekels galvos skausmo Vašingtonui.Telefonu pasikalbėjau su būsimuoju JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais generolu Michaelu Flynnu.
Pokalbis buvo labai geranoriškas. Nusiteikti, kad nauja JAV valdžia Lietuvai bus nepalanki, tikrai nėra jokio pagrindo. Bendri mūsų interesai niekur nedings.Telefonu kalbėjausi ir su buvusiu Niujorko meru Rudy Guliani, kuris žadėjo atvykti į Lietuvą. Pasistengsime pasinaudoti tokiais ryšiais stiprindami bendradarbiavimą su Vašingtonu.
