Ką reiškia tokie rezultatai? Ar tai – pavojaus ženklas? Ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas bei teisininkas, signataras Česlavas Okinčicas.
„Apsuptos tvirtovės formavimas pietryčių Lietuvoje tam tikra prasme ir lemia tokią pasaulėžiūrą, kad dalis mūsų visuomenės gyvena ne Lietuvos informaciniame lauke ir vadovaujasi ne Lietuvos pasaulėžiūra“, – situaciją aiškino L.Kasčiūnas.
- Pone Kasčiūnai, 73 proc. Lietuvos rusų puikiai vertina arba jiems tiesiog patinka prezidentas V. Putinas, Lietuvos lenkų, išsakiusių tokią pat nuomonę, buvo 64 proc. 46 proc. Lietuvos rusų greičiau sutinka arba visiškai sutinka, kad Krymo aneksija buvo teisėtas veiksmas, o 40,5 proc. Lietuvos lenkų taip pat sutinka su šia nuostata. Kaip aiškinate tokius rezultatus?
– (L. Kasčiūnas) Turim įsisenėjusias problemas, tai susiję su informaciniu lauku, tam tikrų rajonų, bendruomenių kultūrine, politine ar ekonomine izoliacija. Apsuptos tvirtovės formavimas pietryčių Lietuvoje tam tikra prasme ir lemia tokią pasaulėžiūrą, kad dalis mūsų visuomenės gyvena ne Lietuvos informaciniame lauke ir vadovaujasi ne Lietuvos pasaulėžiūra. Jiems labai lengvai primetamas Kremliaus požiūris į tarptautinius įvykius.
- Ar tikrai į tokį tyrimą reiktų reaguoti rimtai? Juk ne visi žmonės buvo apklausti.
– (L. Kasčiūnas) Reprezentatyvumas yra atitinkantis visus mokslinius kriterijus. Turint omenyje pastaraisiais metais atsirandančių grėsmių kontekstą, tokie dalykai turi būti vertinami, į juos turi būti kreipiamas dėmesys. Aišku, ir savikritiškai. 25-26 metus mūsų valstybė pietryčių Lietuvoje neturėjo strategijos ir tą reikia pripažinti. Strategiją reikia pradėti kurti – geriau vėliau, negu niekad.
- Pone Okinčicai, jūs atstovaujate lenkų mažumą Lietuvoje. Ar toks tyrimas atitinka tikrąją situaciją? Padarius tokį tyrimą su lietuviais, kaži, kokios nuomonės būtų ir kiek žmonių pasakytų gerai vertinantys V. Putiną, sutinkantys su Krymo aneksija.
– (Č. Okinčicas) Aš esu normalus Lietuvos pilietis, Lietuvos gyventojas. Labai gerai, kad Rytų Europos studijų centras egzistuoja, bet centras savo požiūriu tam tikrais klausimais, susietais su lenkų tautine mažuma, yra kraštutinis ir nėra objektyvus. Tai galiu pabrėžti kaip Lietuvos pilietis.
- Ar tas tyrimas – objektyvus?
– (Č. Okinčicas) Sunku pasakyti, kadangi nežinau metodikos. Mes žinome, kieno užsakymu, bet kas tyrimą atliko – didelis klausimas. Tokie rezultatai, apie kuriuos rašo spauda, yra galimi. Faktas, kad Rytų Europos studijų centras turi pataisyti savo įvaizdį iš principo. - Jūs abejojate centro skaidrumu?
– (Č. Okinčicas) Abejoju strategija. Ten žmonės geri, bet jų požiūriai – vienpusiški.
– (L. Kasčiūnas) Tai buvo mokslinis projektas, buvo ieškoma receptų, kaip atsispirti propagandai ir projekto rėmuose buvo paskelbtas konkursas sociologiniam tyrimui, kurį laimėjo „Baltijos tyrimai“. Tikrai neabejočiau jų atliktų darbų kokybe. Tyrimuose pastebėjom svarbų faktą – kuo tautinių bendrijų atstovai yra ant žemesnio laiptelio, tuo jie turi labiau prokremliškesnį požiūrį į pasaulį. Labai aiškiai matosi, ką reikia daryti valstybėje. Pirmiausia, ekonomiškai ir socialiai traukti tuos žmones iš apačios, kelti ant aukštesnių laiptelių. Natūralu, kad taip gali mažėti ir prokremlinės pozicijos. Akivaizdžiai matome, kad yra skirtumas tarp to, kas yra Vilniaus mieste, ten nematom tendencijos žiūrėti į pasaulį Kremliaus akimis, ir kas yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
- Pone Okinčica, kai skelbiami tokie tyrimai, ar nėra dirbtinai kurstoma nesantaika?
– (Č. Okinčicas) Reikia atlikti tokius tyrimus. Situacija yra bloga, mūsų valstybėje reikia nagrinėti nuotaikas, kadangi gyvename labai neramiame pasaulyje, o aplink mus sukasi daug neigiamų tendencijų, susietų su Rytų kaimynu, jo propaganda, televizija, kuri yra vienpusiška. Tai veikia tautines mažumas, nes jie neturi kitų profesionalių informacijos šaltinių.
Lietuviškos televizijos tokių programų per daug neturi, o jei yra laidos lenkų kalba, jos yra, tarkim, LRT Kultūroje ir tokiu laiku, kad yra sunkiai pasiekiamos. Kita vertus, kasdieninių naujienų laidų nėra, patrauklesnė yra Rusijos televizija.
- Bet yra lietuvių kalba?
– (Č. Okinčicas) Lenkai, kurie gyvena Vilniuje, gal labiau žiūri lietuviškas televizijas, bet lietuviška televizija irgi nėra pernelyg atraktyvi. Tai, turbūt, ir patys lietuviai pripažins. Dėl to ypatingo noro nėra. Mums reikia pagalvoti apie televiziją, apie kurią daug kalba konservatoriai – Lenkija mums galėtų pasiūlyti tam tikras laidas ar ištisą informacinę televiziją, kuri būtų prieinama lenkų namuose. Aišku, mums reikia pagalvoti ir apie informacinę televiziją rusų kalba regionui. Tai natūralūs procesai, apie juos reikia galvoti ir reikia daryti. Nemanau, kad reikia kurti kažkokius fondus, tiesiog reikia priiminėti sprendimus.
- Pone Kasčiūnai, jūs siūlote kurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą. Toks pasiūlymas jau buvo atmestas praėjusiais metais.
– (L. Kasčiūnas) Penkiais balsais. Šį kartą turime galimybę sugrįžti prie šio projekto. Atspirties taškas – regionas aplink sostinę, kuris lyg ir turėtų naudotis sostinės ekonominės gerovės efektu, tačiau pasižiūrėjus į visus rodiklius, ypač, Šalčininkų rodiklius, matosi, kad yra akivaizdus atsilikimas – vidutinis darbo užmokestis, tiesioginės užsienio investicijos. Tai kelia klausimą, kodėl vietos valdžia nesudaro sąlygų užsienio investicijų atėjimui. Žmonių, priklausančių nuo socialinių pašalpų, Lietuvoje vidurkis yra 3,8 proc., o Šalčininkų rajone – 8,1 proc. Yra bazė žmonių, kurie priklauso nuo savivaldybės teikiamų malonių.
Dar svarbiau, kad šios problemos sąveikauja su tuo, kad regionas yra daugiatautis. Kai socialinė problema, ekonominė atskirtis sąveikauja su daugiatautiškumu, susiformuoja pavojingas užtaisas ir valstybė negali būti nuošalyje. Fondas ar programa yra orientuotas į tai, kad atsiranda naujas finansinis instrumentas labiau iš centro, prie Vidaus reikalų ministerijos, kur yra taryba – kaip Kultūros rėmimo fondo modelis ir Vilniaus, Šalčininkų rajono bendruomenės rašo projektus apie tai, kad nori stiprinti bendruomenes, tvarkyti mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, stiprinti pilietiškumą, informacinį raštingumą. Tas fondas skirsto lėšas, Vyriausybė nuspręs, kiek jų bus kiekvienais metais, ir pagal tai fondas funkcionuoja ir išlaisvina visuomenę.
- Kitaip sakant, norėtumėte, kad tai, ką dabar daro savivaldybė, darytų centrinės valdžios organas?
– (L. Kasčiūnas) Rodikliai rodo, kad savivaldybė nesusitvarko su savo funkcijomis, tada turi įsitraukti centrinės institucijos, atsirasti specialūs instrumentai, kurie turėtų procesus išjudinti.
- Ar nesusitvarko, ar iš savivaldos norit atimti tą funkciją?
– (L. Kasčiūnas) Rodikliai rodo, kad nesusitvarko. Mes dabar atskirsime regionus Lietuvoje, dėl Europos Sąjungos naujų finansinių perspektyvų, ir Vilniaus apskritis atskiriama nuo likusios Lietuvos. Vilniaus apskrityje yra labai didelė diferenciacija – Vilnius labai smarkiai eina į priekį, o Vilniaus, Šalčininkų rajonai yra labai didelėje socialinėje atskirtyje. Gali gautis taip, kad atskirtis dar labiau didės, nes šitam regionui nebebus europinės paramos.
- Pone Okinčicai, ar reikalingas dar vienas struktūrinis subjektas?
– (Č. Okinčicas) Nemanau, kad struktūrų kūrimas išspręs klausimą. Tas užduotis galima atlikti ir dabartinėje situacijoje, kai biudžete numatomos tam tikros išlaidos šitiems klausimams. Kai kalbam apie grėsmę nacionaliniam saugumui dėl tam tikrų kaimyninių valstybių veiksmų, tai yra globalus reikalas. Turime tai daryti valstybės mastu ir nekurti atskirtų fondų. Kita vertus, nedarykim visų veiksmų valstybėje centralizuotų, reikia iniciatyvą atiduoti savivaldoms. Pati savivalda šiuose rajonuose yra pakankamai aktyvi, tik klausimas, kaip žmonės reaguoja į tam tikrus įvykius, susietus su rusiška propaganda. Užkirsti kelią galime tik pateikiant papildomas idėjas, galimybes žmonėms pasirinkti papildomą informacinį šaltinį, vystyti vietinę žiniasklaidą, nes Lietuvoje labai mažai dėmesio skiriama tautinių mažumų žiniasklaidai.
- Jūs kalbate apie vieną sritį – švietimą, bet dar yra ekonomika, socialinė politika. Rodikliai rodo, kad regionas yra atsilikęs.
– (Č. Okinčicas) Nemanau, kad tam, kad pritraukti investicijas į regioną, reikia kurti fondą ir galvoti, kad rajonai nesugeba pritraukti investicijų. Jei matome, kad tai yra sudėtingas regionas, yra galimybė tam tikrus globalius partnerius ten nukreipti, ten suteikti galimybę kurti verslą ir darbo vietas, bendrauti su Lenkija, kad šiame regione atsirastų investicijos.
– (L. Kasčiūnas) Turiu pamąstymą, kodėl investicijų šiame krašte yra ne tiek daug ir savivalda nededa pakankamai pastangų jas pritraukti. Investicijos kuria naujas darbo vietas. Ateina lietuviška ar užsienio kompanija, sukuria darbo vietas ir tie žmonės, kurie ten įsidarbina, tampa mažiau priklausomi nuo savivaldos. V. Tomaševskis labai aktyvus, bet, mano požiūriu, yra tam tikra prasme suinteresuotas palaikyti regiono socialinę atskirtį, nes taip yra lengviau, izoliavus nuo visos Lietuvos, kontroliuoti visą kraštą. Tai šios politinės jėgos – Lenkų rinkimų akcijos – politinė strategija.
– (Č. Okinčicas) Iš dalies yra racijos, bet nemanau, kad jei kursime darbo vietas, V. Tomaševskis turės pakankamai įtakos, kad neatsirastų pakankamai tų vietų, ar galimybė pastatyti fabriką, gamyklą.
- Kalbame ne tik apie socialinius ar ekonominius dalykus, bet ir apie nacionalinį saugumą. Tyrimas parodė, kad tam tikrų grėsmių, jei mūsų tautinės mažumos iš tiesų mąsto taip, kaip rodo tyrimas, yra. Papildoma televizija, kažin, ar padėtų, tikriausiai reiktų dirbti su žmonėmis, kalbėti apie jų integraciją.
– (Č. Okinčic) Reikia kalbėti su žmonėmis, jaunimu, mokyklose, pristatinėti Lietuvos kariuomenės pasiekimus, tautinių mažumų atstovų pasiekimus Lietuvos kariuomenėje, rodyti gerus pavyzdžius. Aišku, reikia grįžti prie tam tikrų klausimų, kurie liečia tautines mažumas, sprendimo. Kai kurie klausimai sprendžiasi jau 20 metų ir viskas stovi vietoje. Kai kalbam apie tai, kad tai yra smulkmenos, reikia kalbėti apie strateginius dalykus, tai, manau, jei nesugebame išspręsti smulkmenų, kažin, ar mūsų partneris Lenkijoje į Lietuvą žiūrės rimtai, kaip į partnerį didesniuose dalykuose. Reikia sukurti tam tikrą pasitikėjimą Lietuvos valstybe, valdžia. Jei tautinių mažumų tarpe pasitikėjimas bus, tai bus papildomas žingsnis jiems nueiti toliau nuo rusiškos propagandos. Reikia sukurti tokias sąlygas, kad jos valstybėje jaustųsi kaip savame name, o ne taip, kad atims teises švietime, privers laikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą nepasiruošus. Kai žmogus jausis normaliai, gerai, nebus jokių problemų, susietų su rusiška propaganda. Tautinėms mažumoms reikia suteikti teisių ir galimybių 10 proc. daugiau, nei jie prašo, kad valstybėje jie jaustųsi saugiai.
- Pone Kasčiūnai, iš ko galėtų būti finansuojamas fondas? – (L. Kasčiūnas) Jis turėtų būti bendrame biudžeto kontekste – pamatuota, paskaičiuota. Vidaus reikalų ministerija turės apsispręsti ir Vyriausybė turi labai aiškiai nustatyti savo prioritetus ir kitais metais nusimatyti tam tikrą dalį fondui. Gerai, kad tas fondas dar kartą paskatino diskusiją apie pietryčių Lietuvos problemas. Sutinku, kad reikia strateginio kompleksinio požiūrio, reikia galvoti ir apie televizijos kanalą. Labai suklystume, jei galvotume, kad Lietuvos lenkai labai įdomiai ir intensyviai žiūri lenkišką televiziją. Ne. Pirmiausia, jie žiūri rusiškas televizijas. Čia yra rimta problema. Reikia rasti atsakymus į tuos dalykus.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
