„Akivaizdu, kad kai kuriuose rajonuose šis asmuo (V.Putinas. – Red.) galėtų realiai pretenduoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą“, – pažymėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Konservatoriai trečiadienį surengė spaudos konferenciją: „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“. Konferencijos metu buvo pristatyti šokiruojantys apklausos rezultatai.
L.Kasčiūnas pristatė Rytų Europos studijų centro vykdytą antipropagandinį tyrimą, kuris buvo atliktas birželio–liepos mėnesiais.
Tyrimas buvo vykdomas Visagine, Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose ir Vilniaus bei Klaipėdos miestuose.
Respondentų buvo klausiama, kaip vertina Krymo aneksiją, ar tai teisėtas veiksmas.
46 proc. Lietuvos rusų greičiau sutinka ar visiškai sutinka, kad tai buvo teisėtas veiksmas, 40,5 proc. Lietuvos lenkų taip pat sutinka su šia nuostata.
Atsakymas į klausimą: „Kaip vertinate Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną?“ dar labiau šokiravo.
73 proc. Lietuvos rusų labai patinka arba tiesiog patinka prezidentas V.Putinas, o Lietuvos lenkų, išsakiusių tokią pat nuomonę, buvo 64 proc.
Konservatoriai apibendrino, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose susiformuoja paveikumas Kremliaus veiksnių įtakos atžvilgiu. Kuo žmogus yra ant žemesnio ekonominio laiptelio – tuo jo nuostatos labiau prokremliškos.
Polinkis pritarti prokremliškai politikai ryškesnis tada, kai asmuo pozityviai vertina sovietmetį bei žiūri rusišką televiziją. Rusiškos TV žiūrėjimas nesąlygoja politinės pozicijos tuo atveju, kai greta yra žiūrimi kiti kanalai: lietuviški arba vakarietiški.
Pietryčių Lietuva yra didžiulė problema nacionalinio saugumo požymiu. Atrodo, kad tie rajonai yra aplink sostinę ir turėtų gauti sostinės efektą, tačiau jie yra atsilikę. Todėl pastebima trečiųjų šalių ir trečiųjų veiksnių įtaka Lietuvos politikai.
Prokremliškai politikai labiau pritaria Vilniaus rajono gyventojai – tie, kurie gyvena mieste, laikosi kur kas kritiškesnės nuomonės.
„Palankus Kremliaus veiklos vertinimas dažniausiai koreliuoja, kai žmonės yra nusivylę demokratine santvarka“, – sakė L.Kasčiūnas.
Konservatoriai mano, kad reikia užkardyti tą spragą, į kurią taiko Rusija. Todėl Seimas balsuos, ar pritarti tokio fondo įkūrimui.
Konservatoriai vėl inicijuoja specialų fondą Pietryčių Lietuvai
Spaudos konferencijos metu konservatoriai pristatė Pietryčių Lietuvos regiono fondo idėją. Prieš mėnesį Seimui atmetus ankstesnę iniciatyvą grupė parlamentarų vėl inicijuoja Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo sukūrimą.
„Pietryčių Lietuva – Vilniaus, Šalčininkų rajonai – yra atsilikę statistiškai labiau negu kiti Lietuvos regionai, nors esant šalia sostinės to neturėtų būti. Nedarbas – didesnis, nusikalstamumas – didesnis, atlyginimai – mažesni, užsienio investicijos – mažesnės. Vadinasi, kažkas yra negerai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas.
Seimo posėdžių sekretoriate dar gruodį registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas. Jį teikia 20 Seimo narių, daugiausia – konservatorių, tačiau yra ir liberalų, „tvarkiečių“.
Pagal projektą, Pietryčių Lietuvos regioną sudarytų teritorija, apimanti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes.
Fondo lėšos būtų skiriamos skatinti šiose savivaldybėse kurtis vietos bendruomenes, gerinti vietos gyventojų pilietinį, informacinį raštingumą, plėtoti gyventojų ūkinį, socialinį ir kultūrinį užimtumą, mažinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę ir ekonominę atskirtį, puoselėti etnografinės architektūros paveldą, užtikrinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklą.
„Iš tiesų jau registruojame ne pirmą kartą. Praėjusios kadencijos Seime taip pat buvo registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymas, tačiau politinės valios pritrūko, todėl su naujos kadencijos Seimo kolegomis vėl registruojame šią idėją, tikimės politinio palaikymo“, – teigė P.Saudargas.
P.Saudargas atkreipė dėmesį, kad jų siūlomą įkurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą valdytų Vyriausybė, tad vietos gyventojai nepriklausytų vien nuo savivaldos finansinių sprendimų.
„Šiuo fondu siekiama eliminuoti savivaldos įtaką regionui. Savivalda faktiškai yra vienos partijos rankose, tai gerbiamo Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. – BNS). Visi finansiniai sprendimai faktiškai vienose rankose, todėl žmonės, esantys tuose regionuose, yra tapę įkaitais, tiesiogiai priklauso nuo vieno caro“, – kalbėjo Seimo narys.
Įstatymo projekte neminima, kokio dydžio būtų minėtas fondas. Tik rašoma, kad jį sudarytų valstybės biudžeto asignavimai, kitos teisėtai įgytos lėšos.
L.Kasčiūno teigimu, sumą nustatytų pati Vyriausybė, atsižvelgusi į savo finansines galimybes. Kasmet jos galėtų būti kitokios.
