2017-ųjų išvakarėse žmonių asmeninės sėkmės vertinimai labai panašūs į ankstesnius – nei optimizmo pastebimai padaugėjo, nei pesimizmas nešoktelėjo aukštyn.
Praėjusius metus sėkmingus jiems asmeniškai vadina 36 proc., o nesėkmingus – 18 proc. žmonių. Tai kone veidrodinis užpernykščių skaičių atspindys, kai optimistų buvo tiek pat, o pesimistų vos 1 proc. mažiau.
Nuo 2012-ųjų, kai vyko Seimo rinkimai ir atlėgo ekonominės krizės poveikis, žmonių savo padėties vertinimai iš esmės nekinta, tik 2013-aisiais buvo kiek pablogėję gal nesulaukus politikų žadėto ryškesnio gyvenimo gerėjimo, bet paskui vėl nuotaikos pasitaisė ir trejus metus nesikeičia.
Daugiau nei per du dešimtmečius, kai „Baltijos tyrimai“ vykdo apklausas, pesimistiškiausiai Lietuvos žmonės buvo nusiteikę 2009 m. – pirmaisiais mūsų šaliai itin skaudžiai smogusios pasaulinės krizės metais.
Daugiausia optimizmo Lietuvoje buvo 2006-aisiais, kai tuomet neseniai į ES ir NATO įstojusios šalies ūkis sparčiai augo: net 40 proc. žmonių laikė metus sėkmingais ir vos 14 proc. – nesėkmingais. Bet krinta į akis, kad asmeninio gyvenimo vertinimai smarkiai suprastėjo jau 2007 metais, nors ekonomika dar kilo ir beveik niekas nenumatė artėjančios krizės.
Gal žmonių nuotaikos net geresnis artėjančių sunkumų barometras nei ekonomistų prognozės? Juo labiau kad akivaizdus ryšys tarp asmeninės sėkmės ir visos valstybės pasiekimų vertinimo. Jei metai būna geresni žmonėms asmeniškai, geriau jie vertina ir Lietuvos sėkmę, nors dažniausiai į šalies padėtį žvelgiama pesimistiškiau nei į savo.
2016-uosius kaip Lietuvai sėkmingus metus įvardijo irgi mažiau žmonių nei sau asmeniškai (25 proc. apklaustųjų, o nesėkmingais – 21 proc.).
Bet jei asmeninės sėkmės vertinimai keletą pastarųjų metų daugmaž stabilūs, požiūris į Lietuvos pasiekimus kiek pagerėjo, nes užpernai būta 4 proc. mažiau optimistų ir 2 proc. daugiau pesimistų nei pernai.
Apskritai 2015 m. buvo pastebimas gana ryškus šalies padėties vertinimo suprastėjimas, palyginti su pora ankstesnių pokrizinių metų, – 4 proc. padaugėjo nuomonių, kad metai Lietuvai buvę nesėkmingi, ir net 8 proc. sumažėjo manančių, jog ją lydėjo sėkmė, nors toks nuotaikų posūkis neatsispindėjo apibūdinant asmeninį gyvenimą.
Po prasčiausių per visą apklausų laikotarpį Lietuvos sėkmės vertinimų 2009 m., kuriuos vos 2 proc. gyventojų pavadino šaliai sėkmingais, o net 80 proc. – nesėkmingais, vėliau žmonių nuotaikos pamažu ėmė gerėti, kol prieš trejetą metų stabilizavosi. Tik užpernai – vėl smukimas, o praėjusių metų pabaigoje – jau naujas optimizmo augimas.
Tai greičiausiai galima aiškinti žmonių tikėjimu po ką tik pasibaigusių Seimo rinkimų, kad naujoji valdžia tvarkysis geriau nei ankstesnioji.
Šią tendenciją dar geriau parodo gyventojų atsakymai į klausimą apie ateitį. Kad 2017-ieji bus sėkmingesni nei praėjusieji, mano 33 proc., o kad blogesni – 18 proc. žmonių. Užpernai nuotaikos buvo daug prastesnės – net 29 proc. apklaustųjų manė, kad šalies gyvenimas blogės, ir tik 22 proc. laukė pagerėjimo.
Apskritai pernai rudenį ateities lūkesčiai buvo optimistiškiausi nuo 2006-ųjų, kai geresnių kitų metų tikėjosi 39 proc. apklaustųjų.
Atkreipia dėmesį dar viena tendencija: 2007-aisiais buvo užfiksuotas labai smarkus optimizmo nuosmukis – jau vos 23 proc. žmonių tikėjosi geresnių metų, o 32 proc. – prastesnių, nors tada tik vienas kitas šalies ekonomistas perspėjo apie galimą Lietuvos ūkio perkaitimą, o apie pasaulinę krizę dar beveik niekas nekalbėjo.
Pernai nestigo samprotavimų, kad Lietuvos ūkio augimas vis lėtėja ir greitai gali visai sustoti, nerimauta, kad kylant atlyginimams visai neauga darbo našumas, labai stinga jį padidinti galinčių investicijų, o eksportas esą baigia išsemti plėtros galimybes ir net šalies ekonomikos varikliu dabar laikomas vidaus vartojimas tuoj liausis didėti.
Bet visuomenės nuotaikų barometras parodė lyg ir giedresnį Lietuvos dangų, nei prognozuoja ekonomikos ekspertai. Galima spėti, kad dalis žmonių patikėjo į valdžią atėjusių „valstiečių“ pažadais mažinti socialinę atskirtį, didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų algas, spausti verslą jas kelti ir privačiose bendrovėse.
Kita vertus, vidutinė alga Lietuvoje pernai realiai augo, teigiama, kad net sparčiausiai ES – maždaug 8 proc., nors gal ir ne visi dirbantys žmonės tai juto. Pagal Lietuvos banko prognozes, ir šiemet algos didės 5,7 proc. Be abejo, pinigai žmonių kišenėse – svarbiausias tiek šalies, tiek asmeninės sėkmės optimistinių vertinimų šaltinis.
Gerėjantys visuomenės lūkesčiai patys savaime suteikia teigiamą impulsą šalies ekonomikai, nes žmonės drąsiau leidžia pinigus, investuoja ir taip skatina vidaus vartojimą. Tačiau kuo didesnės viltys, tuo greičiau jas gali pakeisti didelis nusivylimas, jei valdžia netesi pažadų.
Regis, tai tokia pat reali grėsmė Lietuvos ekonomikai kaip ir globalūs iššūkiai, nemažėjanti emigracija, stagnuojančios investicijos, nekylantis darbo našumas.
