Lietuvos muitinė vakar paskelbė netikėčiausių 2016 metais sulaikytų laimikių dešimtuką. Jame – ir bagažinėje gabenti gyvi balandžiai, ir aligatorių galvos.
„Lietuvos rytas“ skelbia muitininkų radinių nuotraukas, o apie tai, kas ir kaip neteisėtai gabenama per Lietuvos sieną, kokių spragų randa kontrabandininkai, – pokalbis su Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju Vygantu Paigozinu.
– Paskelbėte netikėčiausių muitinės radinių sąrašą, o kokios nuotaikos žiūrint į praėjusių metų statistiką?
– Didelių pokyčių ir labai stebinančių skaičių nėra. Kalbant apie svarbiausią mūsų problemą – cigarečių kontrabandą, skaičiai beveik nepasikeitė. 2015 metais buvome sulaikę 226 milijonus kontrabandinių cigarečių, kai baigsime skaičiuoti, panašus skaičius bus ir praėjusiais metais.
Tačiau bandymų atsigabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo tris kartus daugiau nei prieš metus. Dauguma jų sulaikoma pašto siuntose.
Draudžiamų medžiagų kiekiai nėra įspūdingai dideli, tačiau tokių siuntų ateina vis daugiau.
Tai ne tik Lietuvos problema. Latvijoje jau 2015 metais tokių atvejų buvo dešimt kartų daugiau nei 2014-aisiais.
– Nuo neleidžiamų pirkinių interneto parduotuvėse neatbaido net griežtos bausmės?
– Dėl to šiek tiek neramu, nes net už mažiausią kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų Lietuvoje gresia baudžiamoji atsakomybė.
Manau, kad bausmės turėtų būti šiek tiek švelninamos.
Turbūt nelogiška, kad šalies viduje už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą galima atsipirkti administracine bauda, o jeigu jie gabenami per sieną, kiekis visiškai nesvarbus.
Už vieną šimtąją gramo – baudžiamoji byla.
Nesinori, kad sušvelninus bausmes tokia veikla būtų dar labiau skatinama, bet reikėtų atsižvelgti ir į resursus.
Kiekvieno gramo įsigijimą reikia tirti kaip nusikaltimą, bylą nagrinėti teisme.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad ne visi draudžiamų medžiagų atsisiuntę gyventojai planuoja daryti nusikaltimą ir jį daro. Dalis jų kokių nors lapų atsisiunčia iš smalsumo, bet to įvertinimas būna žiaurus ir griežtas.
– Kokie cigarečių kontrabandos pokyčiai?
– Cigarečių kontrabandos mastą vertiname pagal kelis kriterijus: pardavimą legalioje rinkoje, akcizų surinkimą ir tabako bendrovių užsakymu daromo vadinamojo tuščių pakelių tyrimo rezultatus.
Šio tyrimo duomenimis, nelegali rinka smarkiai mažėja. 2010 metais kontrabandinės cigaretės užėmė apie pusę rinkos, praėjusiais metais rinkoje liko tik 17,5 procento.
Europos Sąjungos vidurkis artėja prie 11 procentų, tačiau turime atsižvelgti į savo geografinę padėtį ir pragyvenimo lygį.
Esame rytiniame ES pasienyje, Lietuvoje akcizai didėja ir cigarečių kainos kyla, o pagrindinėje tiekimo šalyje, Baltarusijoje, jos nebrangsta.
Jei rinkoje liktų tik vienas procentas kontrabandinių cigarečių, su tuo taip pat reikėtų kovoti, tačiau yra realios ribos.
Pokyčiai per pastaruosius penkerius metus – akivaizdūs, todėl dabar reikėtų stengtis išlaikyti tą situaciją, kad staigiai padidinę akcizus negrįžtume atgal. Turbūt geresnis variantas cigaretes branginti po truputį.
– Dauguma kontrabandinių cigarečių keliauja iš Baltarusijos, o kaip keičiasi jų gabenimo būdai?
– Kontrabandininkai darosi vis išradingesni, o kontrabanda kartais jau primena sukčiavimą.
To pavyzdys – prieš pat Naujuosius metus Klaipėdoje sandėliuose aptikta 3,5 milijono pakelių cigarečių.
Slėpti ir įvežti tokį kiekį būtų buvę per daug brangu ir sudėtinga, todėl jos buvo deklaruotos, į Lietuvą eksportuotos legaliai ir padėtos į sandėlius.
Tuomet prasidėjo vadinamoji karuselė: tos cigaretės keliavo į Bulgariją, iš jos – į Rumuniją, tada į Slovakiją, o vėliau – į Moldovą, Padniestrės respubliką, kur jų įvežimą patikrinti sunku. Iš tiesų jos liko ES ir keliavo tik „dokumentiniu būdu“.
Tokiam kontrabandos tyrimui reikia daugiau žinių ir resursų.
– Neseniai nusprendėte iš kontrabandininkų konfiskuotus automobilius perduoti muitinės mobiliosioms grupėms. Ar pavyko papildyti savo automobilių parką?
– Toks sprendimas yra visiškai legalus ir tuo jau kurį laiką naudojasi policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Praėjusių metų pabaigoje mes perėmėme ir tarnybos reikmėms pertvarkėme vieną automobilį „Audi Q7“.
Kiti automobiliai būna per daug „patobulinti“ pačių kontrabandininkų: per pusę padalinti degalų bakai, sparnuose padarytos papildomos erdvės, po sėdynėmis įrengtos prekių slėptuvės.
Konfiskavus kiekvieną tokį automobilį reikia atlikti ekspertizę, kas pigiau – perdaryti jį vėl ar transporto priemonę įsigyti kitu būdu.
– Grįžkime prie jūsų įspūdingojo radinių dešimtuko – kas nustebino jus patį?
– Vienas įdomesnių radinių – per Velykas iš Baltarusijos atgabenti gyvi paukščiai, bet ne viščiukai, o balandžiai.
Neturėdamas veterinarijos tarnybų leidimų vyras 14 balandžių gabeno automobilio bagažinėje.
Kitas radinys susijęs su ne tokia matoma muitininkų veikla – intelektine nuosavybe.
Viena Lietuvos bendrovė importavo beveik 18 tonų gėrimo „Bela-Kola Klassik“.
Susisiekę su „Coca-Cola“ ženklo atstovais gavome patvirtinimą, kad baltarusiška kokakola iš tiesų yra suklastota.
Kartais pasitaiko tokių klastočių, kurias sunkiai atskiria net patys gamintojai, pavyzdžiui, skutimosi peiliukai ar net lėktuvų detalės.
Esame sulaikę ir suklastotų skalbimo miltelių. Atrodo, kažkas uždėjo kitą etiketę ir nieko čia baisaus, bet tas pat gali būti padaryta ir su vaistais.
Tuomet pasekmės jau sunkiai prognozuojamos.
Galime prisiminti ir atvejį Čekijoje, kai suklastotu alkoholiu apsinuodijo kelių kaimų gyventojai.
– Netikėčiausių laimikių sąraše minimas ir šaldytos mėsos krovinį į Rusiją gabenęs vairuotojas, kuris muitininkams pateikė pasą su 200 eurų. Ši tradicija dar gyva?
– Anksčiau per metus būdavo užfiksuojama per tūkstantį tokių atvejų, dabar jų pasitaiko vis rečiau, bet vien muitininkai pakeisti situacijos negali.
Todėl bendraujame su verslininkais, vežėjų bendrovėmis, kad visos pusės suvoktų šio reiškinio absurdiškumą.
Mūsų kolegoms iš kelių policijos kiek lengviau: jiems siūlomas atlygis už kokį nors pažeidimą. Jie žino, už ką, situacija aiški, ir fiksuojamas papirkimas.
Kai muitininkas iš krovinio vežėjo gauna dokumentus su tarp jų įkištais 15, 10 ar 5 eurais, dažniausiai sulaukia atsakymo: „Atsiprašau, pamiršau.“
Retas prisipažįsta, kad laikosi nusistovėjusių tradicijų ar siekia, kad muitininkas nepatikrintų kabinos, kurioje vežėsi dviem blokais daugiau cigarečių, ar trūko krovinio dokumentų.
Tokiems vairuotojams baudžiamuoju įsakymu paprastai skiriamos baudos.
Tačiau su korupcija reikia kovoti ne tik pasienio, bet ir vidaus postuose, kur registruojami į šalį atvežti kroviniai.
Ten korupcijos priežastis gali būti pati aplinka.
Tokie terminalai yra įkurti šalia didžiausių įmonių, o muitinė juose neturi net savo patalpų.
Įmonė muitininkams neatlygintinai suteikia patalpas, tai apie kokį skaidrumą galima kalbėti? Tokia tvarka liko beveik nuo nepriklausomybės pradžios, ir iš karto tai pakeisti sudėtinga.
Bandysime sukurti tokią tvarką, kad stambiausiose įmonėse pačių pareigūnų nebūtų, o kroviniai būtų registruojami elektroniniu būdu, pateikiant visą reikalingą informaciją.
Prireikus patikrinti krovinį į bendrovę nuvyktų mobili pareigūnų grupė. Taip atsiribotume nuo draugysčių ir buvimo tam tikrų bendrovių kišenėje.
