Posėdyje dalyvavusi Marijampolės rajono savivaldybės vicemerė Irena Lunskienė sakė, kad kai buvo gautas pranešimas apie smurtą prieš vaiką, buvo suburta darbo grupė situacijai spręsti.
Pats direktorius iš karto pripažino pastūmęs mergaitę, kėlęs balsą ir parašė prašymą išeiti iš darbo. Tiesa, kaip sakė I.Lunskienė, jau kitą dieną savivaldybėje susirinko tėvai, kurie pasirašė peticiją, prašydami direktorių grąžinti į pareigas. Turėdamas teisę tai padaryti, direktorius prašymą atsiėmė. Todėl dabar jam gresia drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, dėl šiurkščių darbo etikos pažeidimų.
Pasirodo, kad tai nebuvo pirmasis direktoriaus smurtavimo atvejis. 2013-aisiais metais jo elgesys taip pat buvo svarstytas savivaldybės tarybos, nes jis taip pat netinkamai elgėsi su mokiniu. Tiesa, tada jis kėdę išsaugojo.
Tai išgirdusi komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen iškėlė klausimą, kodėl nebuvo imtasi veiksmų tada?
„ Tikrai nebuvo taip, kad nebūtų reaguota, jo elgesys buvo svarstytas, direktorius buvo įspėtas dėl nesuvaldytų emocijų ir netinkamų mokinių drausminimo būdų“, – teigė savivaldybės atstovė.
Marijampolėje išrinktas Seimo narys Dainius Gaižauskas išreiškė pasipiktinimą Marijampolės mero Vidmanto Brazio pasakytais žodžiais: „Jei gal kiek kepštelėjo, tai kuris čia užaugo nekepštelėtas savo tėvų. Aš ir mazgote gavau, ir viskuo, taip kad čia nieko baisaus nėra. Neužmušė, jeigu ten ir pabaudė.“
Pats parlamentaras sakė, kad nerimą kelia ir tai, kad visi savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame meras rėžė tokius žodžius, tarybos nariai girdėjo ką pasakė meras, tačiau nieko dėl to nesakė ir nedarė.
Nustatyti pažeidimai
Darbo grupės vadovė, vicemerė I.Lunskienė sakė, kad darbo grupė ištyrusi direktoriaus elgesį, nustatė švietimo įstatymo ir Darbo kodekso pažeidimus.
„Jis pažeidė etiką savo veiksmais ir jis pripažino, kad pastūmė mergaitę, kad pakeltu tonu kalbėjo su ja. Pritaikyti yra straipsniai, pagal kuriuos darbo grupė rekomenduoja tarybai jį atleisti iš pareigų“, – sakė I.Luksienė. Nors incidentas įvyko gruodžio pradžioje, sprendimą darbo grupė priėmė jau atėjus Naujiesiems metams. Marijampolės vicemerė sakė, kad sprendimas tiek užtruko, nes kurį laiką nebuvo galima apklausti mergaitės klasės auklėtojos, kuri buvo išvykusi į komandiruotę.
„Mes laukėme paskutinio žmogaus, su kuriuo reikėjo bendrauti, nes ji tiesiogiai bendravo su mergaite iš karto po įvykio. Todėl laukėme, kol ji grįš“, – teigė darbo grupės vadovė.
Mergaitė bendrauja su psichologais, į pamokas nėjo
Direktoriaus smurtą patyrusi mergaitė šiuo metu, kaip ir visi vaikai, atostogauja, tačiau ir prieš atostogas ji į pamokas nėjo, o iš karto po incidento jau buvo suteikiama psichologo pagalba. Apsilankius pas šeimos gydytoją jai buvo suteiktas atleidimas nuo pamokų. Ar ji grįš į pamokas po atostogų kol kas neaišku.
„Emocinė aplinka mokykloje sudėtinga. Apie vaiką galiu pasakyti tik tiek, kad iš karto sužinojus apie šį įvykį, buvo organizuota skubi pagalba vaikui ir šeimai.
Iki atostogų buvo gydytojų sprendimas ją atleisti nuo pamokų, negaliu pasakyti ar pirmadienį ji ateis į mokyklą“, – sakė Svajonė Rainienė, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisės apsaugos skyriaus vedėja.
Pasakė, ką reikia keisti
Marijampolėje išrinktas Dainius Gaižauskas sakė, kad bendravo su nukentėjusios mergaitės tėvais. Jis sužinojo, kad tokios situacijos, kai nuo direktoriaus kenčia vaikais – ne vienkartinės.
„Panašu, kad niekas jokių priemonių dėl to nesiėmė. Galiu pasakyti ką sužinojau, tai, kad kolektyvas ten yra susiskaldęs, nors vadovai ir teigia, kad ten vieninga mokykla. Yra buvę atvejų, kad smurtas prieš vaikus buvo naudojamas ne kartą – tai jis virvute kažką pamokęs, tai su kamuoliu stuktelėjęs, tai kažkokios bausmės, tarkime, vaikščioti žąsele ir pan“, – sakė D.Gaižauskas.
Parlamentaras sakė, kad vienu savo darbo prioritetų laiko tai, kad būtų įvestos įstaigų vadovų kadencijos.
„Aš asmeniškai reikalausiu, kad būtų ne daugiau nei dvi tos kadencijos, kad direktorių skyrimas būtų depolitizuotas (tiek Marijampolės meras, tiek Mokolų pagrindinės mokyklos direktorius priklauso tai pačiai politinei partijai – aut.) ir kovosime su nepotizmu (direktorius turi giminių savivaldybės administracijoje – aut.), o pagrindinė priemonė su tuo kovoti yra rotacija. Tai tų priemonių tikrai imsimės“, – kalbėjo Seimo narys D.Gaižauskas.
Kad ir koks vaikas būtų – smurtauti negalima
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, kad nesvarbu kaip vaikas elgiasi – ar klauso, ar dūksta – prieš jį smurtauti negalima.
„Aš manau, kad visais atvejais bet kokio smurto, koks jis bebūtų ar psichologinis, ar kepštelėjimas, ar kaip bevadintum, jokio smurto negalima pateisinti. Tai yra žmogaus žeminimas, tai yra nepagarba žmogui, galų gale tai yra fizinis skausmas.
Tokių dalykų negalima pateisinti ir supriešinti netinkamo žmogaus elgesio su vaiko elgesiu. Taip vaikas gali elgtis netinkamai, su juo gali būti problemų, bet suaugęs žmogus, o ypatingai pedagogas, kuris turi tam tikrą išsilavinimą, turi gebėti dirbti su vaiku, gebėti susivaldyti ir mokėti vaikui paaiškinti elgesio taisykles, bet jokiu būdu nesmurtauti. Apie tai net kalbos negali būti“, – sakė E.Žiobienė.
Išsiųs rekomendacijas merams
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Seimo narys Valerijus Simulikas sakė, kad komitetas rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerijai ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikti rekomendacijas ir priminti visų savivaldybių merams, kas įeina į jų pareigas.
“Reikia priminti, kad jie atsakingi tiek už švietimo sistemos vadovų darbą, tiek ir kitų sistemų. Tikimės, kad tas bus padaryta. Jei kils savivaldybėse neaiškumų, tos rekomendacijos padės“, – sakė V.Simulikas.
