Lietuvos kariuomenės atstovas kapitonas Gintautas Ciunis sakė, kad renkantis, ką apsirengti, keletas plonų rūbų visada bus geriau nei vienas storas megztinis.
„Kas mus šildo? Šilumą palaiko oras ir oro tarpai. Gyvūnai turi kailį, paukščiai turi plunksnas, tad lauke jie nesušąla. Tuo tarpu mes, neturime nei kailio, nei plunksnų, tad turime iš savo rūbų padaryti kažką panašaus į, tarkime, stiklo paketą.
Jei mes apsirengsime vieną storą rūbą, turėsime tik vieną oro tarpą ir tą oro tarpą, kuri turi tas storas rūbas. Tačiau jei apsirengiame marškinėlius trumpomis rankovėmis, tada marškinėlius ilgomis rankovėmis, džemperį ir striukę, oro tarpų yra daugiau ir šiluma išsilaiko geriau. Tai veikia tarsi plastikinis langas“, – sakė G.Ciunis.
Kojų pirštai batuose turi judėti laisvai
Kapitonas G.Ciunis sakė, kad blogiausias dalykas, ką gali padaryti žmogus – apsiauti per ankštus batus: „Labai negerai, jei batuose negalite laisvai pajudinti kojų pirštų. Tada jie yra suspausti, nejuda ir labai greitai atsiranda jausmas, kad jie stingsta.“
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad kojinės turi būti sausos. Taip pat kariuomenė informuoja, kad reikia mūvėti dvejas kojines: plonas ir ilgas bei trumpesnes vilnones ar maišytos medžiagos.
„Jau net nekalbame apie drėgnas kojines. Jei tarkime važiuojate automobiliu ir nuolat yra pūtimas į kojines, batai nelabai kvėpuoja, juose atsiranda drėgmė ir nušalimas gali nutikti daug greičiau“, – sakė G.Ciunis.
Svarbu sausi ir švarūs rūbai
Lietuvos kariuomenė taip pat ragina žmones pasirūpinti, kad esam šaltam orui, jų kojinės ir kiti rūbai būtų sausi ir švarūs. Drėgni ar purvini rūbai gali tapti sušalimo priežastimi. „Kai kojinės yra švarios, tai reiškia, kad visi siūlai yra minkšti ir visas tas sluoksnis yra pilnai purus. Tada jis atlieka savo funkciją, turi tuos oro tarpus.
Jeigu kojinė yra purvina, joje yra nešvarumų, ji yra susiplojusi, orui nebėra kur būti, nes užpildo kitas turinys ir dėl to kojinė tampa daug blogesne šilumos saugotoja. Net kalbos negali būti apie drėgnas kojines ir rūbus, nes tada jie praranda savo funkcijas“, – pasakojo kapitonas.
Kumštinės pirštinės visada laimės
Jis taip pat pabrėžė, kad kumštinės pirštinės visada bus geriau nei pirštuotos, nes pastarosiose kiekvienas pirštas yra atskirai ir jie nepalaiko tarpusavio šilumos.
„Būdami kartu jie šildo vienas kitą, priešingai nei tada, kai kiekvienas yra izoliuotas nuo kitų. Šilčiau netgi, tarkime, įtraukti ranką į rankovę ir laikyti suspaudus kumštį. Iš kumštinės pirštinės ištraukti šiltą ranką šansų yra, iš pirštuotos – nelabai“, – kalbėjo G.Ciunis.
Rekomenduoja nesiramstyti
Lietuvos kariuomenė taip pat primena, kad esant dideliems šalčiams geriau nesiramstyti į sienas, automobilius ir pan. Gintautas Ciunis sakė, kad taip mūsų kūnas šildo objektą į kurį remiamės, tačiau šilumos iš jo atgal negauna.
„Išlindus iš ežero, kai garuoja vanduo pasiimdamas mūsų kūno šilumą. Lygiai taip pat yra kai remiamės į kokį nors daiktą. Mes ji šildome, nes jis šaltesnis už mus. Jeigu daiktas šiltesnis nei mes, aišku, tada jis šildo mus, o jei remiamės, tarkime, į šaltą mašiną, tai mes atiduodame šilumą ir dėl to mums darosi šalta“, – sakė G.Ciunis.
Šiluma gali būti išpučiama
Lietuvos kariuomenės atstovas taip pat pasakojo, kad jei norime nesušalti, reikia nesirengti laisvų rūbų arba jei tokius rengiamės – juos susikišti į kelnes ar panaudoti juose esančias susiaurinimui skirtas virveles.
„Būna, kad žmonės nešioja palaidus rūbus, tarkime, apsimauna kelnes, apsirengia palaidus marškinėlius, nesusikiša jų, tada dar apsirengia palaidą striukę, kur apačioje virvelės neužtampytos ir ta šiluma yra paprasčiausiai išpučiama“, – rekomendavo kariuomenės atstovas.
Kariuomenė taip pat ragina nepamiršti dėvėti kepurės ir esant galimybė rasti užuovėją.
