Milda Dargužaitė: „Niekada nesakiau, kad aš uždirbu mažokai“

Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus. Tačiau, anot jos, valstybės aparato, o ir pačios kanceliarijos, laukia rimti pokyčiai.

Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Pastaruoju metu naujoji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė daugiau laiko kalba apie savo atlyginimą, nei nuveiktus darbus.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (3)

Rasuolė Bauraitė

2017-01-09 19:23, atnaujinta 2017-04-12 12:16

Norima padaryti, kad Vyriausybės kanceliarijai būtų tiesiogiai pavaldūs visų ministerijų viešųjų pirkimų, personalo ir viešųjų ryšių skyriai. Anot kanclerės, optimizavus sistemą, būtų galima galvoti ir apie darbuotojų atlyginimų kilstelėjimą.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir M. Dargužaitės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Jau beveik mėnesį dirbate Vyriausybės kanclere. Kaip manote, kaip jums sekasi?

– Manau, kad gerai. Per tą laiką labai daug sužinojau, susipažinau su daug žmonių. Tam, kad kažką padarytum, reikia suprasti, kaip sistema veikia dabar. Per tas tris savaites nemažai ką spėjome padaryti.

– Viešoje erdvėje kalbama ne apie jūsų darbus, o apie jūsų atlyginimą, kurį pati ir paviešinote. Ką manote apie tą diskusiją, iškilusią dėl jūsų algos?

– Man labai gaila, kad ta diskusija lyg pavirto į mano pačios ambiciją pasikelti sau atlyginimą. Tai nėra ir nebuvo mano intencija. Kalba išėjo iš to, kad gavau tą klausimą. Jo tikėjausi, tikriausiai visuomenei yra labai įdomu, kiek mokama valstybės tarnautojams.

Kadangi tokio klausimo sulaukiau, atsakiau tiesiogiai, apskritai iškeldama problemą dėl atlyginimų valstybiniame sektoriuje. Mes tikrai turime tą problemą ne tik valstybiniame lygmenyje, bet absoliučiai visuose lygmenyse, pradedant nuo policininkų, medikų, mokslininkų ir valstybės tarnautojų. Kaip valstybė turime užtikrinti, kad žmonės galėtų oriai gyventi. Jei norime, kad valstybė būtų valdoma efektyviai, turime prisitraukti žmonių, kurie sugebės tą padaryti.

Šiuo metu skirtumai tarp privataus ir valstybinio sektoriaus, ypač vadovaujamose rolėse, yra didžiuliai, kelis kartus didesni. Mano pirmas prioritetas yra formuoti komandą, bet kai kalbinu žmones, kurie ateitų daryti reformų, juos yra labai sunku prikalbinti, kad atsisakytų atlyginimų, kurie yra kelis kartus didesni už tai, ką jiems šiandien galime pasiūlyti.

Su limituotais resursais turime bandyti daryti pokyčius, bet tai užtruks daugiau laiko ir tai yra neefektyvus valdymas.

– Jūsų manymu, uždirbate tik 2062 eurus ar net 2062 eurus?

– Reikia orientuotis į situaciją Lietuvoje. Mano pačios poreikiai yra labai skirtingi – kiek aš esu susitaupiusi ir kodėl dirbu visiškai skiriasi nuo šios konkrečios pozicijos. Ko galime tikėtis iš žmonių, kurie eina atsakingas pareigas, iš kurių tikimės, kad jie kažką turėtų padaryti, kai rinka tokiems žmonėms siūlo kelis kartus didesnius atlyginimus.

Mano pačios situacija yra tokia, kad finansinė paskata nėra pagrindinis kriterijus. Iš kitos pusės, nesitikiu, kad taip yra ir kitiems žmonėms. Kitiems žmonėms pirmas dalykas yra užtikrinti, kad galėtų padoriai pragyventi, kiti turi įsipareigojimus, paskolas, šeimas.

Jei privačiame sektoriuje siūlomi daug didesni atlyginimai, kodėl jie turėtų pasirinkti ateiti dirbti mums su didesne atsakomybe, viešumu ir dideliais gyvenimo pokyčiais. Mes turime orientuotis, kaip į tokias pozicijas pritraukti kvalifikuotus žmones, bet tai nėra apie mane.

– Žinoma, tai atsakingos pareigos, kurioms reikia atsakingų pareigūnų, kokybiškai atliekamų darbų. Tačiau, kai lyg duodate suprasti, kad tai, ką uždirbate, yra mažoka, kuomet dalis gyventojų Lietuvoje gyvena už minimumą, o vidutinis darbo užmokestis yra daugiau nei 700 eurų, atrodo keistokai. Kai kam galbūt atrodo, kad jūs aukojatės, dirbdama vardan valstybės.

– Mano žodžiai yra išimti iš konteksto. Niekada nesakiau, kad aš uždirbu mažokai. Man pasirodė keistas žurnalistės klausimas, kuri man paskambino ir tiesiai šviesiai sakė: „kiek uždirbi, kodėl nežinot, kiek uždirbat“. Tai nėra pats aktualiausias klausimas, kurio reikia klausti žmogaus, einančio tokias pareigas kaip Vyriausybės kancleris.

Aš norėjau pabrėžti, kad atėjau dirbti į valstybinį sektorių vedama ne finansinių paskatų. Labai daug visuomenės galvoja, kad visi tie, kurie eina dirbti į valstybės tarnybą, galvoja, kad ten galima užsidirbti. Realybė ta, kad turime situaciją, kuomet žmonės kai kuriose valstybinio sektoriaus dalyse uždirba labai mažai ir ten reikia daryti daug pertvarkų, reformų, kad žmonės galėtų uždirbti padoriai.

Iš kitos pusės, turime tokių pozicijų, kur mums reikalingi aukščiausio lygio specialistai, o mes jiems mokame tikrai per mažai. Pavyzdžiui, Estijoje tokių apribojimų nėra. Kiekviena institucija turi savo biudžetą ir pats vadovas gali nuspręsti, kiek jis gali mokėti savo darbuotojams.

Yra tokių institucijų, kur IT specialistams mokama daugiau, nei gauna pats vadovas. Mes turime daryti tą patį, jei norime, kad valstybė būtų valdoma efektyviai. Per savo pavyzdį norėjau parodyti, kad klausimas turi būti daug platesnis, nei klausti, kiek tu ar jis uždirba. Jei norime efektyvinti visą valdymą, tai turi daryti žmonės, kurie sugebės tą daryti. Tam, kad prisitrauktume kompetetingus žmones, turime jiems atitinkamai mokėti.

– Jums prie algos pridėtas maksimalus 60 proc. priedas. Jūs pati jo prašėte ar jums buvo pasiūlyta?

– Tikrai neprašiau. Apie konkrečius skaičius su premjeru net nekalbėjome.

– Ar žinote, kodėl būtent jums? Kai kuriems Vyriausybės kanceliarijoje reikia dirbti keletą metų, kad net 20 proc. priedą gautų, kiti apskritai tokios maksimalios algos nėra turėję.

– Valstybės tarnyboje priedai nėra naudojami taip, kaip turėtų būti. Kai žmonės kviečiami prisijungti prie komandos, tam, kad atlyginimas būtų nors kiek sulygintas ir būtų galima juos prisikviesti, yra sudėliotas maksimumas, kiek galima mokėti.

Buvo kalbama, kad praeitoje Vyriausybėje buvo mokami mažesni priedai, tačiau iš tiesų ten žmonės atėjo iš valstybės tarnybos, turėjo stažą ir būtent dėl to jų atlyginimo dalis buvo didesnė, bet priedas mažesnis. Jie visi gaudavo panašius skaičius, kiek gauna dabar vien dėl to, kad patys atlyginimai yra nekonkurencingi su tais, kuriuos tokio lygio žmonės gali gauti privačiame sektoriuje.

– Kalbate apie kompetencijas, kai ieškoma specialistų. Turbūt netgi bus teisūs tie, kurie gali suabejoti jūsų pačios kompetencijomis.

Dirbote ir valstybės tarnyboje, ir privačiame sektoriuje, garsiose kompanijose, tačiau darbovietėse dirbdavote trumpus laikotarpius, o tai irgi kelia šiokių tokių klausimų. Kad jūs ambicinga, niekas neabejoja, bet ar jūs pati savęs nepervertinate?

– Kai į Lietuvą grįžau daugiau nei prieš 5 metus, tai buvo labai sunkus sprendimas, bet tai buvo mano apsisprendimas, kad man dabar svarbu ne finansinės paskatos, o tai, ką aš darau, kiek galiu prisidėti ir padėti. Darboviečių keitimas nuo to laiko yra dėl to, kad į Lietuvą grįžau pirmiausia galvodama, kad grįšiu trumpam.

„Investuok Lietuvoje“ neketinau dirbti ilgai, tik ateiti ir padaryti pokyčius. Išėjusi iš „Investuok Lietuvoje“ galvojau, ar noriu likti Lietuvoje, ar grįžti į užsienį. Kai pasitaikė pasiūlymas dirbti „Barclays“, nuėjau dirbti ten, bet kadangi tai nebuvo darbas, dėl kurio mes tarėmės, išėjau ir gyvenime turėjau kitokių planų.

Kai man pasiūlė prisijungti prie šios komandos, tai buvo didžiulis apsisprendimas – vėl grįžti į Lietuvą ir dabar daryti pokyčius, kurie yra daug didesnėje skalėje, prie kurių galėčiau prisidėti.

Ar turiu abejonių, kad man tai pavyks? Be abejo, kas neturėtų. Tai yra didžiulė atsakomybė, bet pagal tai, kaip suprantu, kaip viešas sektorius dirba, tikrai manau, kad galėčiau prisidėti. Tikrai manau, kad rezultatai turi kalbėti už save.

– Mano žiniomis, vienas iš pagrindinių darbų yra tai, kad Vyriausybės kanceliarijai būtų tiesiogiai pavaldūs visų ministerijų viešųjų pirkimų, personalo ir viešųjų ryšių skyriai, departamentai ar asmenys. Suprantu, kad tai būtų centralizuota. Koks to tikslas?

– Dabar kiekviena institucija, ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turi savo žmones, kurie aptarnauja tuos, kurie daro institucijos pagrindinį darbą. Kai kuriais atvejais tų žmonių yra daugiau, nei pusė. Pavyzdžiui, personalo aptarnavimo žmonių privačiose įmonėse būna vienas žmogus maždaug keliems šimtams darbuotojų. Jei pažiūrėtume per ministerijas ar institucijas, jų yra tik keliasdešimt. Sujungus į vieną centrą, pasidalinus kompetencijas, galima sutaupyti labai daug lėšų administravimui, kuris tiesiogiai neprisideda prie institucijų veiklos.

– Ar skaičiavote, kiek galima sutaupyti?

– Dabar skaičiuojame. Manau, kad sujungus galima sutaupyti tiek, kad galėtume pakelti atlyginimus visiems žmonėms, kurie to nusipelno.

– Kiek iš viso sumažės valdininkų valstybės aparate?

– Konkrečių skaičių šiuo metu negalime pasakyti. Tai bus daroma stadijomis, ne per vieną dieną, bet valdininkų tikrai turėtų sumažėti. Žmonių skaičius Lietuvoje daug metų mažėja, o valdininkų skaičius išliko toks pats ar net didėjo. Vien pažiūrėjus, kur galime optimizuoti per funkcijas, kurios dubliuojasi ar nėra tiesiogiai susijusios su tuo, ką institucija turi daryti, tikrai galima labai daug sutaupyti.

– Kai viskas daroma centralizuotai, atiduodama į vienas rankas, nebelieka demokratijos. Ką darysite, kad neiškiltų tokia problema?

– Kai centralizuojama, padidėja skaidrumas ir efektyvumas. Ar tai būtų centralizuota vienose rankose, vis tiek bus paskirti žmonės, kurie dirbs su konkrečiomis institucijomis, bus vienas kontaktas. Kokybė ir pasiskirstymas, ką žmonės daro, bus centralizuotai valdoma.

Dabar žmonės kartais dirba tik pusę dienos, nes nebėra krūvio – pavyzdžiui, personalo darbuotojai, jei nėra priimami nauji žmonės, sėdi ir nieko neveikia. Jei būtų centralizuota, būtų mažiau žmonių, bet jie pasidalintų darbo krūvį. Tai didžiulis sutaupymas ir tas klausimas kyla absoliučiai visose įmonėse, kuriose tai daroma.

„Barclays“ filialai yra per visą pasaulį, bet būtent bendrosios funkcijos yra centralizuotos, tai daro ir Lietuvos centras – iš čia yra tiekiama viena ar kita paslauga visam pasauliui. Tai yra absoliučiai geroji praktika, aišku, yra ir problemų, kurios kyla dėl to. Žmonės iš pradžių labai pasipriešina, nes yra įpratę, kad gali nueiti į kabinetą ir kažko paklausti, o dabar to negalės daryti, jiems reiks paskambinti. Iš įpratimo bus kažkoks pasipriešinimas, bet visumoje tai duoda didžiulę naudą, pagerėja kokybė.

– Kai kurių ekonomistų skaičiavimais Lietuvoje būtų galima sumažinti dešimtadaliu viešojo sektoriaus darbuotojų, o optimaliu atveju net 25 proc. Koks jūsų planas?

– Manau, kad tuos skaičius galima pasiekti pagerinant kokybę ir sumažinant biudžetą.

– Jūsų dar vienas prioritetas – mažinti valstybės valdymo išlaidas. Kaip to galima pasiekti?

– Turime ministerijas, pasiskirsčiusias neefektyviuose pastatuose, kur vien darbuotojų išlaikymas yra didžiulis. Esame preliminariai paskaičiavę, kad kiekvienam darbuotojui tenka vos ne po butą, kurį reikia apšildyti, išlaikyti. Suoptimizavus nekilnojamąjį turtą, galima ženkliai sutaupyti.

Taip pat yra IT sistemos – nesuvokiama, kad kiekviena organizacija turi savo atskiras sistemas, programas, kurias naudoja, daromi skirtingi pirkimai, nenaudojama skalė. Iš to irgi galima sutaupyti.

Taip pat ir efektyvinant viešųjų pirkimų sistemą, jei pasižiūrėtume, kokios yra sisteminės problemos, kur valstybė praranda daug pinigų – centralizuojant, efektyvinant, skaidrinant ten irgi galima sutaupyti. Yra daug vietų, į kurias atsižvelgsime ir per centralizavimą, skaidrinimą tikimės sutaupyti gana nemažai.

– Ar vis dar išlieka sprendimas, kad kai kurios ministerijos turėtų išvažiuoti dirbti į Kauną?

– Yra intencija, kad ir kituose miestuose, ne tik Vilniuje, būtų galima įdarbinti žmones. Reikia pasižiūrėti ir pasiskaičiuoti, kokiu būdu tai galima daryti per viešąjį sektorių, ar tai bus konkrečios ministerijos. Tai sužinosime, kai daugiau suprasime, ką tie žmonės veikia, su kuo bendrauja, kur jiems yra geriausia būti bei kokie būtų kaštai.

– Ketinate tai įgyvendinti?

– Tai buvo preliminarus planas, viską reikia įsivertinti. Klausimas taip pat yra ir dėl bendrųjų funkcijų optimizavimo. Gal kai kurios galėtų būti kituose miestuose, nes tikrai manau, kad ten būtų lengviau susirasti darbuotojų, tuo pačiu būtų pigiau juos išlaikyti.

– Vyriausybės kanclere ketinate išbūti visą kadenciją?

– Taip. Yra labai daug darbų, dideli tikslai. 4 metus tikrai bus ką veikti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.