Ar šis incidentas tėra tik audra stiklinėje ir burbulas, kurį mes patys toliau pučiame? Kas tai – vieno asmens ir vienos laidos, o gal visos valstybės gėda?
Apie tai, kaip reiktų adekvačiai reaguoti į tokius akibrokštus, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su viešųjų ryšių specialistu Mykolu Katkumi bei Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.
– Telefonu kalbamės su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Jūsų šeima yra tiesiogiai nukentėjusi nuo nacizmo. Ar jus asmeniškai įžeidė nacionalinio transliuotojo eteryje parodyti gestai?
– ( F. Kukliansky) Be abejo, įžeidė. Viešas pasirodymas ir parodymas asociacijos, kad S. Donskovas žydas, Hitleris be abejo žeidžia kiekvieną žydą, gyvenantį Lietuvoje ir ypatingai tuos, kurie yra nukentėję nuo nacizmo.
– Ar žydų bendruomenė ketina reaguoti?
– ( F. Kukliansky) Žydų bendruomenė savo nuomonę išreiškė. Noriu padėkoti A. Siaurusevičiui ir R. Valatkai už išreikštą nuomonę. Tuos žmones pažįstu ir suprantu, kad juos tas elgesys turėjo įžeisti iš principo, lygiai taip pat kaip ir mus. Tai ne mūsų, žydų problema, ne mes turime kažkur kreiptis, reaguoti turi Lietuvos visuomenė, valstybė. Tai yra viešas reiškinys, į kurį sureagavo net svarbūs JAV asmenys.
Kviesčiau klausti ne žydų bendruomenės nuomonės, o Lietuvos pareigūnų, valdžios, atstovų ir pačių lietuvių nuomonės, kaip jie reaguoja į savo bendrapiliečių elgesį.
– Pone Radzevičiau, atstovaujate ne tik Žurnalistų sąjungą, bet ir Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Ar komisijoje ketinate svarstyti šį incidentą?
– (D. Radzevičius) Kadangi atliekamas visų Lietuvoje rodomų televizijų monitoringas, jei yra galimas teisės aktų pažeidimas, komisija, greičiausiai jau rytoj tą svarstys. Kai kuriais atvejais sprendžia teisėsaugos institucijos, kadangi kalbama apie nacistų, sovietinius simbolius, gali būti taikomas Administracinių nusižengimų kodeksas.
Paprastai tuos dalykus nagrinėja policija, juolab, kad turim panašų atvejį – į Lietuvą buvo neįleistas baltarusis, kuris demonstratyviai buvo užsiklijavęs sovietinę simboliką, o mūsų pasieniečiai, saugodami Lietuvos žmonių jausmus, jo neįleido į Lietuvą.
Tiesa, baudos jis negavo, bet svarbesnis kitas principas, o ne teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė, greičiausiai, neišspręs esminės problemos. Neseniai ir policija pripažino, kad griežtos bausmės neatbaido ir girtų vairuotojų. Turime kalbėti apie viešoje erdvėje reiškiamą kultūrą, gyvenimo būdą ir bendrą visuomenės išsilavinimą, net ne išsimokslinimą. Ir dabar, kai nagrinėjam šį atvejį, manau, kad turime nagrinėti net ne atskirus žmones.
– Apie kieno atsakomybę jūs kalbate? Aktorė sako, kad ją neteisingai suprato, televizija atsiprašė, buvo sustabdyta laida, prodiuseriai teigia, kad tai žmogiška klaida.
– (D. Radzevičius) Šiandien viešoje erdvėje, kai kalbam apie bet kokią produkciją, kuri gali būti labai paveiki visuomenei, pagal įstatymą formaliai tai turi būti už turinį atsakingas asmuo. Tai yra vyr. redaktorius, redaktorius, kitaip tariant, žmogus, kuris prisiima atsakomybę, kuris stengiasi žiūrėti nuo iki. Tai sugalvota ne šiaip sau.
Lietuvoje kreipiam dėmesį arba į šou žvaigždes, arba į atskirus žurnalistus. Vakaruose daugybę metų turim visai kitą tendenciją. JAV istorija rodo, kad redaktoriai yra labai svarbūs. Tai yra žmonės, kurie turi labai didelę patirtį, atsakomybę ir žiūri visas detales ir smulkmenas ne tik apie ką kalbama, bet ir kaip kalbama. Šioje situacijoje turime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nėra tabu temų – apie viską galime kalbėti, viską galime rodyti, tik klausimas, kaip. Šiuo atveju atsakomybė yra daugybės žmonių.
Galiu pajuokauti, nors nesinori, bet atsakomybė yra kiekvienam žmogui – filmuojančiam, sėdinčiam laidoje, ją moderuojančiam. Negali pasakyti, kad vien dėl to, kad penki žmonės nereagavo, aš nereagavau, kaip ir nieko. Aš taip pat turėčiau atsiprašyti ponios Fainos ir daugybės žydų, nes dažnai apie Lietuvą dalyje žiniasklaidos kalbame turėdami omenyje lietuvius – labiau tautybę, o ne žmones, kurie gyvena Lietuvoje.
Pavardžių rašymas irgi yra klausimas ir kartais galvoju, ar atsiprašysime šalies gyventojų, kurie neturi galimybės net tikro savo vardo užrašyti su viena ar kita simbolika. Patikėkit manim, tai ne mažesnis įžeidimas, kai iškraipo tavo tikrą vardą ir pavardę. Atskiram žmogui tai gali būti tragedija. Nacistiniai simboliai žeidžia daugybę žmonių, kurie yra nukentėję tiesiogiai arba netiesiogiai.
– Yra sakančių, kad čia yra audra stiklinėje ir mes patys pučiam burbulą, kurio visiškai nereikia. Pone Katkau, jūs labai audringai sureagavote į tai, kad vienas iš JAV leidinių, kuris priklauso D. Trumpo žentui, aprašė visą šią istoriją.
(M. Katkus) Tai buvo mano sureagavimas, nuo kurio, turbūt, ir prasidėjo visas temos publikavimas Lietuvoje. Dieną prieš tai konstatavau, kadangi tenka sekti rusišką propagandą, kad ši tema tikrai atsiguls rusams į archyvą – pradžioj bus panaudota vidaus auditorijai, vėliau Lietuvos menkinimui žydų bendruomenėse, nesvarbu, atsiprašė, reagavo ir, ko gero, vėliau bus panaudota kokiame nors kontekste, pasakant, kam ginti tuos pribaltus, jie visi nacistai, kas yra sena rusiška tema. Paprastai tai vyksta per dvi savaites.
Matyt, Rusijos žvalgyba šiai temai uždėjo ypatingą svarbą, nes J. Kushner leidinyje „Observer“ ši tema pasirodė jau kitą dieną. Tema akivaizdžiai surašyta žmogaus, turinčio tiesioginį interesą nušviesti šią temą labai blogai. Jokiais normaliais žurnalistiniais metodais ši tema negalėjo atsirasti taip greitai.
Tai akivaizdžiai ambasados ar rusų pasaulio idėjai artimų žmonių užsakyta ar inicijuota tema. „Observer“ tikrai nėra pats įtakingiausias Amerikos laikraštis, bet faktas, kad jį valdo J. Kushner, kuris tapo D. Trumpo patarėju ir šio žurnalo leidybos teises perleido savo broliui, yra labai neraminantis.
Tai rodo, kad mūsų priešas tikrai nesnaudžia. Man labai nepatinka kontekstas, kuriame tai vyksta, nes šiuo metu D. Trumpas nėra viešai pasakęs, kad tikrai ginsim Baltijos šalis. Jo patarėjai tai pasakė ne kartą, o jis pats nėra pasakęs. Yra žinių, kad vyksta tam tikra diskusija, ar bus verta veltis į Baltijos šalių gynimo epopėją.
Tame kontekste bet koks pasakojimas apie nacizmą, ypatingai, kai buvo pasakyta, kad Seimo pirmininko vedamoje laidoje buvusi Seimo narė pasaliutavo, niekas jos nesustabdė ir tai buvo parodyta per televiziją, skamba kaip skandalas. Manau, kad A. Baukutė akivaizdžiai bandė juokauti, jos juokai ne pirmą kartą yra nesuprantami ar kvaili, o šį kartą peržengė visas ribas.
Visuomenė, politikai reagavo pakankamai adekvačiai, nors aš manau, kad reikėjo reaguoti dar aštriau. Tai yra puiki pamoka, kad bet kokią mūsų vidaus kvailystę seka Rusijos propaganda ir sugeba išdėti į Amerikos spaudą, kai Lietuvoje žmonės dar straipsnio nespėjo parašyti. Vadinasi, esame stebimi, informacinis karas mūsų atžvilgiu vyksta ir kai patys šaudom sau į koją, tomis žaizdomis bus pasinaudota.
– Vieni tai traktuoja kaip nesąmonę, kiti teigia, kad peržengtos visos ribos, tačiau ar tai jau tampa nacionalinio saugumo problema?
– (M. Katkus) Vienareikšmiškai. Mūsų saugumą užtikrina JAV, gera JAV ir Vakarų pasaulio tvarka. Mes jais neabejojome paskutinius 17 metų, kai buvome laisvi, NATO, Europos Sąjungos nariai ir jautėmės saugūs. Pastaruoju metus vis daugiau į valdžias ateinančių partijų, žmonių pradeda kalbėti, kad, galbūt, su Rusija reikia sėsti prie derybų stalo. Jėgos, kurios taip kalba, po truputį pradeda ateiti į valdžią – pradėjome nuo Graikijos, turėjom euroskeptikų pergalę Didžiojoje Britanijoje, dabar turim D. Trumpą, kurio kai kurie patarėjai teikia vilčių, kiti ne.
Mes šiomis sąlygomis turime būti labai atsargūs ir geriau tris kartus atsiprašyti, pasakyti, kad su tuo neturime nieko bendro ir tik paskui pradėti pasakoti, kad tai buvo juokas, kad A. Baukutė dirbo su L. Donskiu, kad G. Drukteinis, kuris tuo metu buvo studijoje, yra parašęs knygą apie Izraelį, o visa tai buvo labai nevykęs bandymas pajuokauti. Turime suprasti, kad visa politika yra vietinė, o visa žiniasklaida yra globali.
– Pone Radzevičiau, šiandien pasirodė dar vienas epizodas iš tos pačios laidos, kuriame jau kitas laidos dalyvis rodo tuos pačius gestus. Ar čia saviraiškos laisvė peržengia visas ribas, žmonės nebežino istorijos, ar yra tas pats, kas ką pagalvos? Gal žiniasklaida turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, kad rodo bet ką?
– (D. Radzevičius) Iš žiniasklaidos išskiriame dvi rūšis, o televizija yra labiausiai paveiki, matoma. Šis produktas, jei nebūtų televizijoje ar kažkas būtų kitaip parašęs tekstą, gal nebūtų taip nuskambėjęs. Man akivaizdu, kad šiandien viešojoje erdvėje, taip pat ir Lietuvoje, turime didžiulį badą žmonių, kurie eterį galėtų praturtinti, o ne nuskurdinti. Žmonės dažnai sako, kad atsibodo tie patys veidai televizijoje, politikoje.
Mūsų viešoji erdvė yra labai skurdi, turime labai daug žiniasklaidos, bet mažai žmonių, kurie galėtų sukurti tokias laidas, straipsnius, kurie būtų verti mūsų dėmesio. A. Valinsko, A. Baukutės ar vieno kito žinomesnio veikėjo dalyvavimas garantuoja bent minimalų reitingą, ką jie ten bedarytų. O jei dar šaukia, rankomis mojuoja, pažvengia, tam tikrame lygmenyje užtikrina 2-5 proc. dėmesio.
Man gaila, kad šiandien dar nesuvokiame, kad tai, kas atleistina tarpuvartėje ar prasto skonio žiniasklaidoje, visuomeniniam transliuotojui turėtų būti kitaip. Spėju, kad ateityje turėtų būti kitaip. Pirmiausia, turime objektyviai įvertinti ir išsakyti savo pozicijas, o jos buvo išsakytos įvairių žmonių. Jei netolerancija kvailumui, bukumui, pigiam turiniui didės, jei ieškosim kuo pakeisti – labai įdomiais, kultūringais projektais, visi iš to išlošime. Jei dabar į tokius dalykus nesureaguotume, kas gali atsitikti po savaitės, mėnesio?
Mano asmenine nuomone ta laida nebuvo labai didelės pridėtinės vertės – senas formatas ir kiti dalykai. Manau, kad išlošėm visi, nes daugelis žmonių, jei dar nežinojo, žinos, kad tokius gestus rodyti yra nepadoru.
– (M. Katkus) Lietuviška reakcija mane maloniai nustebino. Kai tinklaraštininkas D. Skarolskis išplatino šią informaciją, sprogimas buvo toks, kokio neįsivaizduočiau prieš 10 metų. Labai pozityvu yra tai, kad žmonės pradėjo į tokius dalykus reaguoti.
– (D. Radzevičius) Turėjom skaudų atvejį, kai vienas leidėjas Lietuvoje rašė straipsnį apie žydus, gėjus, tyčiojosi iš žmonių, bet reakcija buvo pakankamai nedidelė, išskyrus intelektualus.
– (M. Katkus) Tuo metu L. Donskis buvo paišomas su visomis žydiškomis Siono išminčių protokolų tradicijomis, nupaišytomis R. Valeikio karikatūromis, kurios tikrai nebuvo labai gražios. Humoras visada gali būti labai agresyvus. Šių metų didžiulis humoristinis, Vokietijoje populiarus filmas yra „Žiūrėkit, kas sugrįžo“, kuriame vaizduojamas sugrįžęs Hitleris, įkuriantis naują partiją. Humoras yra vienas iš būdų suprasti istoriją ir kartais agresyvus humoras padeda.
Jei pažiūrėsime nepriklausomos Lietuvos humoro klasiką „Radioshow“ ar kitas laidas, tikrai galima surasti panašių situacijų, kuriose ženkliai parodijuojami fašistuojantys ar kiti žmonės. Savaime rodymas nėra didelis dalykas, bet yra kontekstas – Seimo pirmininkas, Seimo narė, nacionalinės televizijos laida ir humoras, kuris iš šono pažiūrėjus atrodo kaip absoliutus košmaras. Manau, kad tai nusipelnė tokios reakcijos, kokia buvo.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
