Apie dvigubai išaugusius mokesčius ir kodėl gyventojai apie juos nebuvo informuoti „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Seimo vicepirmininke Rima Baškiene bei Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
– Ponia Baškiene, kodėl daugeliui gyventojų padidėję mokesčiai buvo staigmena?
– (R. Baškienė) Visi pamiršo birželio 29 d. Dar anos kadencijos Seimas tada priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuriame ir buvo surašytos visos šios nuostatos, padidėjimai, turint ir girdint vienintelį argumentą – sąlygų suvienodinimą ir galimybės sudarymą visiems turėti teisę ne tik į pensijos draudimą, bet ir į ligos, motinystės, nuo nedarbo draudimą. Tada Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime nebuvo, buvau tik aš, vienintelė valstietė, kuri nepritarė tam įstatymui. Tačiau ne tame esmė. „Sodra“, kuri turėtų būti atsakinga už jau priimto įstatymo nuostatų informavimą visuomenei, galbūt, pamiršo savo poziciją, funkciją ir laukė, kas bus toliau. Šiandien mano iniciatyva Socialinių reikalų ir darbo komitete surengtas posėdis tai ir patikino. Jie tikėjosi, kad, kadangi visas socialinis modelis, kurio dalis buvo Darbo kodeksas, sustabdytas, galbūt bus sustabdytas ir šis įstatymas. Tačiau jie puikiai žinojo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas liko galioti ir prievolė informuoti žmones, kurie moka mokesčius, tiesiog neįvykdyta.
– Ar jūs žinojote, kad paliekate paketą, susijusį su pasikeitimais? Socialinio draudimo įmokų didinimas buvo numatytas naujojo socialinio modelio dalimi, taip pat visi šie pakeitimai buvo išdėstyti „Sodros“ biudžete, kurį priėmė naujos sudėties Seimas. Susidaro įspūdis, kad jūs nepamatėte, arba tyčia palikote tuos pakeitimus.
– (R. Baškienė) Buvo pamatymas, nes balsavom už „Sodros“ biudžetą, tačiau niekam į galvą neatėjo, kad mokesčių mokėtojai – individualių įmonių savininkai, verslo liudijimus turintys asmenys ir dirbantys individualioj veikloj pagal pažymą, iš „Sodros“ negavo informacijos. Mes buvom įsitikinę, kad ta informacija yra pateikta.
– Bet jūs, Seimo nariai tą informaciją turėjote.
– (R. Baškienė) Mes informaciją turėjome birželio 29 d. priimtu įstatymu. Funkciją jį įgyvendinti jau buvo „Sodros“ reikalas. Šiandien išgirdome pasakymą, kad kiekvienas žmogus turėtų pasidomėti „Sodros“ informacinėje sistemoje – štai kur yra spragos. Mūsų institucijos – Mokesčių inspekcija, Socialinio draudimo fondo valdyba turi būti dėkinga žmonėms, kurie moka mokesčius, ir bendradarbiaujant su jais informuoti apie visus pakeitimus, nors pasikeitimai yra grindžiami pačiais kilniausiais tikslais.
– Kalbam apie tai, lyg didžiausia problema būtų gyventojų neinformavimas, o ne tai, kad mokesčiai dvigubai padidėjo.
– (R. Baškienė) Jie ne dvigubai padidėjo. Jei kalbame apie dirbančius pagal individualią veiklą, jiems padidėjo 1,2 proc. Verslo liudijimai – 40 eurų. Šiuo atveju tai patyrė 11 tūkst. žmonių, bet argumentuojama, kad tuo pagrindu jie, mokėdami tam tikrą įmoką, atitinkamai gaus jau ne bazinę, šalpos pensiją, o didesnę pensiją. Suprantu ir buvusio Seimo iniciatyvą ir norą, kad socialinis draudimas veiktų kitaip, tačiau galvojimas ir būtinybė mąstyti apie kitus mokesčius – gyventojų pajamų mokestį, lengvatą pradedančiajam verslininkui, „Sodros“ mokesčio sumokėjimą iš valstybės biudžeto pirmaisiais metais tam, kuris pradedą verslą, yra įmanomas.
– Arba tas, kuris prisiregistruoja Darbo biržoje, nes jam padidėja verslo liudijimo mokestis.
– (R. Baškienė) Ne, taip nešaržuočiau. Tiesiog į viską žiūrima sąžiningumo akimis. Iš tikrųjų yra visokių vingrybių, todėl, matydami situaciją ir suprasdami, kad šis Seimas dirba nuo lapkričio 14 d., kad Vyriausybė dirba dar tik pirmąjį mėnesį, kaltę prisiima ir Vyriausybė ir Seimas, kad, galbūt, kartu su socialiniu modeliu, reikėjo atidėti ir šiuos anos Vyriausybės parengtus įstatymus.
– Pone Šilėnai, pakeitimų tikslas yra tai, kad visi žmonės būtų apdrausti. Ar tikslas pateisina priemones?
– (Ž. Šilėnas) Atidėti jūs vis dar galite. Dar nė vienas atlyginimas nebuvo išmokėtas, buhalteriai dar tik skaičiuoja, avansai tik už keturių dienų. Jei būtų didelis noras, koks buvo atidėti Darbo kodeksą, galite atidėti mėnesiui, dviem ar pusei metų. Nemanau, kad šiandien daug kas dėl to ginčytųsi. Jūs savo ir Vyriausybės programoje esate pasakę, kad informuosite žmones, o mokesčių aiškumas, skaidrumas, kad žmogui būtų aišku, kada sumokėti, yra jūsų prioritetas.
Paprastam mokesčių mokėtojui visiškai nesvarbu, ar „Sodra“ nesuveikė, ar Seimas. Jei žiūrėtume plačiau, neprotinga yra bandyti verslo santykius ar žmones, kurie veikia versle, prilyginti darbo santykiams. Tiems, kas dirba pagal individualią veiklą, pasikeitimai yra minimalūs.
Žmonės, kurie atlyginimus gauna už autorinius, ypač tie, kurie turi darbo santykius, jau yra apsidraudę, jie jokio papildomo draudimo iš šio apmokestinimo neįgauna, jie tik sumoka daugiau mokesčių. Dėl verslo liudijimo, didelė dalis žmonių – 25 proc. į pensiją ateina be būtinojo stažo. Tačiau problema ta, kad būtinasis stažas skaičiuojamas ne tik nuo to, kiek dirbai, bet ir kiek mokesčių sumokėjai.
Paprastai tariant, mažos pajamos ir yra verslo liudijimo segmente. Gali būti, kad net po visų pokyčių, jei žmogui iki pensijos liko 5 metai, jis ir toliau stažo nesusikaups, didesnės pensijos negaus, tik sumokės daugiau mokesčių.
– (R. Baškienė) Bet tikrai bus mažiau tų, kurie ateina ir prašo pensijos šalpos. Tegul tai nedidelė suma – 112 ar 115 eurų, tai rodo neatsakingumą, kai nemoki į „Sodros“ biudžetą, o pensijos prašai ir reikalauji. Tai nėra mokestinė reforma, įvykdyta per naktį ir mes laikomės savo pozicijos. Aišku, šioje vietoje kaltė yra ta, kad valstiečių valdžioje dar nebuvo birželio 29 d.
– Bet buvote gruodžio mėnesį ir matėte atėjusius pakitimus su „Sodros“ biudžetu. Netgi dabar dar galima kažką padaryti, bet suprantu, kaip šiandien buvo nuspręsta komitete, kad tie pakitimai liks.
– (R. Baškienė) Todėl šiandien dar kartą yra kalbėta su Vyriausybe, tartasi ir prašyta kuo skubiau pagalvoti, kokie yra įmanomi sprendimų keliai. Vien Socialinių reikalų komitetas ar Baškienė priimti sprendimo negali.
– O kokie keliai įmanomi? R. Karbauskis kalba, kad mokesčių lengvatos galėtų būti taikomos kultūros sektoriaus žmonėms, kurių didžioji dalis ir dirba pagal autorines darbo sutartis.
– (R. Baškienė) Būtų galima tai taikyti. Jei mokesčiai buvo nuo pusės pajamų, taip ir liktų, nebūtų tokio šuolio, kuris padarytas dabar. Manau, Vyriausybė pasiūlys sprendimo kelius, sesija yra pratęsta, ją turime rytoj ir, galbūt, jau rytoj pavyks turėti Vyriausybės matymą. Sesijoje galima daryti ir neeilinius posėdžius, šis Seimas netingi dirbti ir taisyti ne tik savo, bet ir buvusiųjų klaidas.
– Pone Šilėnai, jei tam tikroms grupėms būtų pritaikytos lengvatos, tai būtų sprendimo būdas?
– (Ž. Šilėnas) Tai, kas buvo padaryta yra neelegantiška, siūlomas sprendimo būdas irgi toks. Dabar skirstysime. Įsivaizduoju, bus ginčas, ką priskirti kultūros darbuotojui, ko ne. Jei parašys rašto darbą ir straipsnį, turbūt nebus priskiriama kultūros sričiai ir už autorinę sutartį mokėsi pilną mokestį, o jei parašysi eilėraštį tuo pačiu kompiuteriu, ant to pačio lapo, galbūt, bus priskirta kultūros sričiai. Problema yra tai, ką mes šia mokestine reforma norime pakeisti.
Mano galva, ir šios, ir praėjusios valdžios neteisingas kelias yra tai, kad bandoma visus žmones suvaryti taip, kad juos būtų paprasčiau administruoti – vos ne visus žmones suvaryti į darbo santykius, kad būtų žmonės, dirbantys pagal darbo santykius, ir verslininkai. Tarpinius, kuriuos turime dabar – dirbantys pagal individualią veiklą, autorines, ar kaip kitose šalyse yra nepriklausomi kontraktoriai, kurie juda iš darbo santykių į verslo segmentą, bandoma permesti į darbo santykius. O šis vidurinis segmentas yra labai svarbus. Verslo liudijimai, kurie yra pigūs ypač regionuose, leidžia žmonėms legalizuoti nelegalią ar pilkąją veiklą.
Taip pat yra nepriklausomų kontraktorių ar sutartininkų perėjimas iš darbo sutarties į verslą. Labai retas žmogus atsibunda ryte ir sako, aš būsiu verslininkas. Dažniausiai žmogus bando pritaikyti tai, ką išmoko darbe, daryti tai pats ir iš to sukti verslą. Tas perėjimas yra geras sraigtelis, skatinant verslumą, ypač, jei kalbame apie regionus, kur tos iniciatyvos trūksta.
Matau problemą, kad bandymas suvienodinti mokesčius pas mus patampa mokesčių pakėlimu. Nemačiau nė vienos vyriausybės, kuri sakytų suvienodinti mokesčius link mažiausio mokesčio.
– Ar autorinio padidėjimas gultų ant darbuotojo ar darbdavio pečių? Logiškai mąstant, darbdavys turėtų sumokėti daugiau, bet ar taip bus?
– (Ž. Šilėnas) Turbūt visi, kas yra samdę žmogų, supranta, kad yra kalba apie darbo vietos kainą. Skirstymas, kurį valstiečiai ir žalieji yra pasiruošę ištaisyti – darbuotojo ir darbdavio neprotingas „Sodros“ įmokas, yra visiškai buhalterinis dalykas. Manau, kad daugeliu atveju sumokės darbuotojas. Tai iliuzija, kad kažką pavadinsim darbdavio mokesčiu ir tai sumokės darbdavys. Kaip ir visi kiti siūlymai, kaip kad apmokestinti automobilio draudimo įmokas, gi ne automobiliai ar draudimo įmonės sumokės, o žmonės, kurie draudžia automobilius.
– Kaip siūlote kuo daugiau žmonių įtraukti į socialinio draudimo sistemą, jei ne tokiais būdais, kurie pasirinkti dabar? Turbūt nėra normalu, kai žmogus nei sirgti negali, nei gimdyti vaikų?
– (Ž. Šilėnas) Sprendimas yra labai paprastas. Kodėl žmonės savo noru nenori dalyvauti nei socialinio draudimo sistemoje, nei sveikatos apsaugos sistemoje? Dėl to, kad ji visiškai nepritaikyta sąžiningai mokesčius mokančiam žmogui. Visi šneka apie socialinę neteisybę Lietuvoje, o didžioji socialinė neteisybė Lietuvoje yra tai, kad ar į bendrą gerovės katilą sumoki daug ar mažai, dažniausiai gauni tiek pat. Čia yra pagrindinė šešėlio priežastis, kodėl žmonės nenori dalyvauti savo noru.
Pensijoje visiškai susiekim ką tu gauni su tuo, kiek sumoki, susiekime sveikatos apsaugos paslaugas su tuo, kiek sumoki. Aišku, bus dalis žmonių, kurie sakys, kad niekada nesirgsiu ar niekada nepasensiu, tai jiems galim pritaikyti bendro draudimo koeficientą, koks yra kai moki automobilio draudimo sutartis – kas bus, jei į tave įvažiuos neapsidraudęs.
Daugelis žmonių planuoja, pažiūrėkime, kodėl taip deda pinigus į antrą pensijų pakopą. Dėl to, kad planuoja ateičiai. Jei ši sistema tinkamai atlygintų tiems, kurie ten deda pinigus, būtų visiškai kitas požiūris ir į valstybę, ir į valstybinę sistemą.
– (R. Baškienė) Bet ir tikėjimasis, kad pensijos bus gautos ar negautos taip pat yra svarbu. Pasižiūrėjome, kad atsitinka su verslo liudijimais. Žmogus per mėnesį sumoka 50 eurų, o kai gaus šalpos pensiją, ji bus 112 eurų. Šiuo atveju nesąžiningumo principą lyg buvo bandoma pakeisti. Ši Vyriausybė tik pradėjo darbą ir mes tiesiog lauksime protingų pašnekovų pasiūlymų. Vyriausybė yra numačiusi visą veiksmų planą, per du mėnesius planuoja pateikti programos įgyvendinimo priemones. Yra galimybė keisti situaciją ir nelikti toje problemoje, kuri yra šiandien dienai.
– Ponia Baškiene, už kiekvieną dieną, kol jūs mokotės dirbti ar stengiatės įsidirbti, mes susimokame. Turbūt reiktų kalbėti labai konkrečiai. Koks planas? Nes kol kas tai, kas vyksta, labiau panašu į „Sodros“ gelbėjimo planą.
– (R. Baškienė) „Sodrą“ gelbėti reikia todėl, kad nuolat didėja garbaus amžiaus žmonių ir mes pensijas mokėti turėsime. Jos yra tokios žemos, kad reikia apie jas galvoti, jei bazinę pensiją iš „Sodros“ perkelsime į valstybė biudžetą, ar nuo to keisis situacija? Mokytis niekada nevėlu, svarbu, kad sprendimai būtų pagrįsti žmogui, ką šiandien ir bandėme sakyti.
Tiek Mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“ turėtų ieškoti bendradarbiavimo su žmogumi ir jam patarti, pamokyti, pasiūlyti variantus – gal jis pasirinks darbą pagal individualią veiklą, o ne verslo liudijimą, ten yra kitos išmokos ir įmokos. Gal žmogus, kuris moka mokesčius, už nesumokėtus gaus baudas, o Mokesčių inspekcija jį perspės, kad pagal pažymą dirbantis ir jau sumokėjęs 45 tūkst. eurų jau tampa PVM mokėtoju.
Kai niekas neinformuoja, atsitinka baudos ir visa kita. Per rinkiminį laikotarpį, biudžeto svarstymą, Vyriausybės programos formavimą, jei būtume girdėję aktyvius „Sodros“ raginimus, kad yra tokie pakeitimai, kurie pasiekia kiekvieną žmogų, ko gero būtume greičiau sureagavę. Tas laikmetis buvo sudėtingas.
