Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
Kiek Lietuvoje liks universitetų? S.Skvernelis teigė, kad tikslus skaičius paaiškės vėliau, kai bus išklausyta visuomenės nuomonė.
„Realiai vertinant situaciją, kriterijus, mokslinius tyrimus, kuriais disponuoja Vyriausybė, tai galėtume kalbėti iki penkių. Bet, kaip minėjau, kalbant apie įvairias alternatyvas, mes tikrai girdėsime, įsiklausysime į argumentus. Tai nėra riba – gali būti ir šeši septyni“, – sakė premjeras.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtos studijos duomenimis, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.
Apie konkrečius universitetus ir jų jungimą premjeras nekalba. „Mes šiandien pradėjome procesą ir sakome bendruomenėms, kad jūs įsivertinkite, turite kriterijus, perspektyvą ir iniciatyvą. Tai yra jūsų rankose. […] Kalbame apie kokybę, reikalingus pokyčius ir efektyvumą.“
Aukštojo mokslo pertvarka prasideda
Trečiadienio popietę Vyriausybės posėdžių salėje buvo pristatytos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos gairės. Buvo pabrėžiama, kad tai nėra galutiniai sprendimai, bet tai yra atspirties taškas prasidėti procesams, apie kuriuos daugelį dešimtmečių Lietuvoje buvo diskutuojama.
„Tikimės, kad su šių gairių pristatymu ir prasidės procesas. Manau, kad tai sunkaus kelio pradžia, bet mes privalome jį nueiti. Nueisime vieninteliu būdu: jei universiteto bendruomenės sugebės pakilti aukščiau savo interesų ir priimti būtinus sprendimus dėl vieno tikslo – turėti kokybišką, konkurencingą aukštąjį mokslą“, – kalbėjo premjeras.
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė teigė, kad studentų ir moksleivių Lietuvoje mažėja. Statistiškai šio skaičiaus kritimas Lietuvoje numatomas iki 2025 metų. „Pertvarka prasideda, ir tai reikalinga dabar“, – sakė J.Petrauskienė.
Iki liepos mėnesio turi būti parengta nauja aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka. „Bus visas modelis finansavimo pertvarkos, kuris turėtų įsigalioti nuo 2018 metų“, – tvirtino ministrė.
Alternatyva nieko nekeisti aukštojo mokslo sistemoje jau nebetenkina.
„Mes nepajėgiame konkuruoti dėl studentų, talentų tarptautiniu mastu. Darbo užmokestis dėstytojų ir kūrėjo nevilioja plėtoti mokslo Lietuvoje.
Reikia ieškoti sprendimų, kaip jungtis. Galbūt numatoma jungtis tarp skirtingų švietimo sektorių […]. Galbūt tas jungimasis galėtų būti ir nacionaliniu lygmeniu, miesto lygmeniu“, – sakė ministrė.
Laukia akademinės bendruomenės siūlymų
Valdininkai kvies akademines bendruomenes ir suinteresuotas grupes teikti siūlymus, jie bus vėliau vertinami ir pateikiami sprendimai.
„Vilnius yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje. Į šią situaciją turi reaguoti ir švietimo sistema siekdama užtikrinti kokybiškas paslaugas“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Daugelis aukštųjų mokyklų dubliuoja veiklą ir vykdo panašias studijų programas. Tai tikrai neduoda kokybės ir į tai bus atsižvelgiama.
Į pedagogines studijas stoja daug prastai besimokančių abiturientų, tačiau šios studijos nėra paklausios.
Ministrė išskyrė Vilnių ir Kauną, kur yra didžiausia darbo rinkos pasiūla, specifiniai poreikiai ir plėtojamos visos ekonominės veiklos. „Regionų poreikiai yra specifiškesni, ir tai svarbu užtikrinti“, – sakė J.Petrauskienė.
Premjeras pažymėjo, kad stojančiųjų kartelė bus keliama aukščiau negu dabar ir į universitetus bus priimami abiturientai, gavę atitinkamus vertinimus, o ne visi iš eilės. „Jei norime kokybės ir kokybiškų studijų, kad auditorijoje būtų panašaus pajėgumo motyvuoti studentai, kartelė turi būti ir bus tikrai keliama aukščiau, negu dabar yra.“
