Taip pat VTEK nutraukė dėl jo tyrimą, susijusį su įstatymo reikalavimu vengti interesų konflikto bei draudimu naudoti savo pareigas, galią ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, keliantį interesų konfliktą.
Tyrimas buvo atliktas gauto pranešimo pagrindu. Jame teigta, jog, atstovaudamas savo motinai, J.Žibortas pernai teikė skundus NŽT Šalčininkų skyriui, o jų atsakymus apskundė NŽT. Esą buvo galimai siekiama skundo nagrinėjimą perduoti būtent tai įstaigai ar jos padaliniui, kurioje pats eina pareigas ir kurioje galėtų daryti įtaką skundą nagrinėjantiems asmenims.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai asmuo veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Išimtis konkrečiais atvejais gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas ir toks sprendimas turi būti viešai paskelbtas.
Tyrimo metu nustatyta, kad J.Žibortas, pagal išduotą įgaliojimą atstovaudamas motinai, keliskart raštu kreipėsi į NŽT, jos Šalčininkų skyrių bei Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). VTEK duomenimis, J.Žibortas į savo institucijos vadovą – NŽT direktorių – dėl išimties taikymo nesikreipė, todėl minėtoji įstatyme nurodyta išimtis bei leidimas atstovauti jam nebuvo suteikti. Todėl šiuo atveju J.Žibortas įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikė.
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad J.Žibortas, teikdamas prašymus bei skundus valstybės institucijoms, šiuos raštus pasirašydavo kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal išduotą įgaliojimą, nurodydavo savo gyvenamosios vietos adresą, o savo einamų pareigų Nacionalinėje žemės tarnyboje nenurodydavo.
