O kodėl nieko nedarant jų nepakėlus, jeigu brangiausiose – mėlynojoje
ir raudonojoje – zonose tik viena iš dešimties stovėjimo vietų yra
neužimta?
Žinoma, šis tarybos sprendimas vilniečiams nepatiko. Nepadėjo nė
aiškinimai apie užsienio mokslininkų patvirtintą efektyvaus stovėjimo
vietų užimtumo rodiklį, kuris maksimaliai siekia 85 proc. visų stovėjimo
vietų.
Esą jeigu šis rodiklis viršijamas, parkavimas tampa neefektyvus ir
automobiliai statomi netvarkingai.
Nenorėjo klausyti vilniečiai ir žodžių, kad apie trečdalį vairuotojų
piko metu suka ratus palink Senamiestį ieškodami vietos automobiliui
pastatyti. Mat tuo metu aikštelės būna visiškai užimtos ir nėra laisvų
vietų naujai atvykstantiems vairuotojams.
Nenorėjo vilniečiai suprasti, kad vietinės rinkliavos dydžiai pastarąjį
kartą buvo keičiami prieš 12 metų.
Paprastai į kitus miestus nemėgstanti dairytis valdžia šį kartą
žvilgčioja į kaimynus.
Neva pakeitę vietinės rinkliavos tarifus raudonojoje zonoje iš 0,9 į 1,5
euro, o mėlynojoje zonoje – iš 1,8 į 2,5 euro už valandą, vis tiek
atsiliksime nuo kaimynų.
Juk Rygoje pirma valanda stovėjimo Senamiestyje kainuoja 5, o kiekviena
papildoma valanda – net 8 eurus. Talino senamiestyje mokestis už
automobilio stovėjimą – 6 eurai.
Tik Vilniaus valdžia užmiršo pridurti, kad Taline miesto transportas
gyventojams nemokamas, o Rygoje kursuoja nauji arba apynaujai autobusai,
troleibusai ir tramvajai.
Vis dėlto reikia sutikti – mokestis už automobilio stovėjimą Europos
miestų centruose yra didelis.
Pavyzdžiui, pasistatyti mašiną Londono Soho rajone kainuoja 5,19 euro, o
šalia Haid Parko – 5,65 euro.
Bet vėlgi Vilniaus valdžiai reikia priminti apie tenykščius atlyginimus,
kurie nuo dirbančių Lietuvos sostinėje atlygio skiriasi kaip diena ir
naktis.
Tačiau tuose Europos miestuose sėkmingai veikia kombinuotos kelionių
jungtys „Statyk ir važiuok“, kai priemiesčių gyventojai automobilius
palieka sostinių prieigose ir toliau vyksta miesto transportu.
Vilniuje kol kas tik tauškiama apie pirmąją tokią automobilių aikštelę
Santariškėse.
Didindama mokesčius savivaldybė tvirtina, kad kartu siekia vilniečius
persodinti iš automobilių į miesto transportą. Bet koks tas
transportas, nereikia aiškinti.
Tad nenuostabu, kad pakėlus mokesčius miesto centras ištuštės ir
valdžiai teks ūbauti ne tik dėl mirštančio Gedimino prospekto, bet ir
kitų gatvių.
Kartu papildysime prekybininkų kišenes, nes dėl žvėriškų mokesčių
nebevažiuosime į miesto centrą, o suksime į nemokamas prekybos centrų
aikšteles. Ir, žinoma, ten apsipirksime, pramogausime, vis dažniau
aplenkdami miesto centrą.
Žinoma, puikus valdžios noras surinktą rinkliavą panaudoti parkavimo
infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, finansuoti miesto transporto
sistemą, plėsti dviračių takus.
Tačiau ar nebus taip, kad pakėlus mokesčius ištuštės Senamiesčio kavinės
ir parduotuvės, o lengviausiu keliu nuėjusi valdžia liks it musę
kandusi?
„Sostinė“
