O kodėl nieko nedarant jų nepakėlus, jeigu brangiausiose – mėlynojoje ir raudonojoje – zonose tik viena iš dešimties stovėjimo vietų yra neužimta?
Žinoma, šis tarybos sprendimas vilniečiams nepatiko. Nepadėjo nė aiškinimai apie užsienio mokslininkų patvirtintą efektyvaus stovėjimo vietų užimtumo rodiklį, kuris maksimaliai siekia 85 proc. visų stovėjimo vietų.
Esą jeigu šis rodiklis viršijamas, parkavimas tampa neefektyvus ir automobiliai statomi netvarkingai.
Nenorėjo klausyti vilniečiai ir žodžių, kad apie trečdalį vairuotojų piko metu suka ratus palink Senamiestį ieškodami vietos automobiliui pastatyti. Mat tuo metu aikštelės būna visiškai užimtos ir nėra laisvų vietų naujai atvykstantiems vairuotojams.
Nenorėjo vilniečiai suprasti, kad vietinės rinkliavos dydžiai pastarąjį kartą buvo keičiami prieš 12 metų.
Paprastai į kitus miestus nemėgstanti dairytis valdžia šį kartą žvilgčioja į kaimynus.
Neva pakeitę vietinės rinkliavos tarifus raudonojoje zonoje iš 0,9 į 1,5 euro, o mėlynojoje zonoje – iš 1,8 į 2,5 euro už valandą, vis tiek atsiliksime nuo kaimynų.
Juk Rygoje pirma valanda stovėjimo Senamiestyje kainuoja 5, o kiekviena papildoma valanda – net 8 eurus. Talino senamiestyje mokestis už automobilio stovėjimą – 6 eurai.
Tik Vilniaus valdžia užmiršo pridurti, kad Taline miesto transportas gyventojams nemokamas, o Rygoje kursuoja nauji arba apynaujai autobusai, troleibusai ir tramvajai.
Vis dėlto reikia sutikti – mokestis už automobilio stovėjimą Europos miestų centruose yra didelis.
Pavyzdžiui, pasistatyti mašiną Londono Soho rajone kainuoja 5,19 euro, o šalia Haid Parko – 5,65 euro.
Bet vėlgi Vilniaus valdžiai reikia priminti apie tenykščius atlyginimus, kurie nuo dirbančių Lietuvos sostinėje atlygio skiriasi kaip diena ir naktis.
Tačiau tuose Europos miestuose sėkmingai veikia kombinuotos kelionių jungtys „Statyk ir važiuok“, kai priemiesčių gyventojai automobilius palieka sostinių prieigose ir toliau vyksta miesto transportu.
Vilniuje kol kas tik tauškiama apie pirmąją tokią automobilių aikštelę Santariškėse.
Didindama mokesčius savivaldybė tvirtina, kad kartu siekia vilniečius persodinti iš automobilių į miesto transportą. Bet koks tas transportas, nereikia aiškinti.
Tad nenuostabu, kad pakėlus mokesčius miesto centras ištuštės ir valdžiai teks ūbauti ne tik dėl mirštančio Gedimino prospekto, bet ir kitų gatvių.
Kartu papildysime prekybininkų kišenes, nes dėl žvėriškų mokesčių nebevažiuosime į miesto centrą, o suksime į nemokamas prekybos centrų aikšteles. Ir, žinoma, ten apsipirksime, pramogausime, vis dažniau aplenkdami miesto centrą.
Žinoma, puikus valdžios noras surinktą rinkliavą panaudoti parkavimo infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, finansuoti miesto transporto sistemą, plėsti dviračių takus.
Tačiau ar nebus taip, kad pakėlus mokesčius ištuštės Senamiesčio kavinės ir parduotuvės, o lengviausiu keliu nuėjusi valdžia liks it musę kandusi?
„Sostinė“
