„Narko – ne!“ pro šviežių dažų sluoksnį „prasimuša“ užrašas ant vieno pastato sienos. Patvoriais tyliai atslinkę eilinę dozę susileisti nekantraujantys narkomanai šį pastatą aplenkia. Jų tikslas – kiek atokiau nuo pašalinių akių stovinti trobelė. Drebančiomis rankomis pačiupę čigonų ištiestą prekę, šešėliai apsisuka ir skubiai sliūkina į greta esantį miškelį.
Kai narkomanų ketveriukę (dvi moteris ir du vyrus) einančius šalutine Vilniaus čigonų taboro gatvele sutinka policijos pareigūnai, prikibti nebėra prie ko – narkotikų nė vienas nebeturi. Abi „stoties mergaites“ ir jų palydovus, patikrinę dokumentus, pareigūnai paleidžia.
„Spėjo susileisti. Paprastai narkomanai iš karto eina į greta esantį miškelį ir ten suvartoja iš čigonų įsigytus kvaišalus“, – sako pareigūnai.
Heroinas vežamas tiesiai iš Afganistano
Vilniaus čigonų taboras įsikūrė 1956 m. Vieta buvo atoki, gana toli nuo miesto, tad iš pradžių taboras ir jo gyventojai niekam ypatingai netrukdė. Daugybę metų taboro čigonės vertėsi būrimu, prekiavo įvairiais daiktais turgavietėse.
Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis sako narkotikų problema Vilniaus čigonų tabore atsirado maždaug 1989 m. Tuomet čigonai suprato, jog tai yra milžinišką pelną nešantis verslas.
Iš pradžių tabore buvo prekiaujama aguonų nuoviru – vadinamąja „širka“. Vėliau čia atsirado heroino, o narkomanų srautai į taborą kasmet augo. Vilniaus čigonų taboras tapo didžiausia narkotikų prekyviete sostinėje. Pastebėta, kad moterys tapo net aktyvesnės kvaišalų prekeivės, nei vyrai.
„Heroinas į taborą vežamas tiesiai iš Afganistano. Tuo užsiimantys žmonės užmezgė ryšius su tadžikais prekeiviais ir šie pradėjo gabenti kvaišalus tiesiai iš jų kilmės vietos. Įvairūs tarpininkai apeinami, taip prekė gaunama žymiai pigiau“, – pasakojo vienas iš Vilniaus policijos vadovų.
Nors policija taborą stebi jau daugybę metų, organizuoja įvairias akcijas, tabore nuolat atlieka kratas, prekyba narkotikais čia nebesustoja. Vien pernai persekiodami narkotikų tiekėjus (ne taboro prekeivius, o tuos, kurie taborą aprūpina kvaišalais) Vilniaus pareigūnai konfiskavo per 20 kg iš Afganistano atgabento heroino.
Gyventojų mažėja
Mūsų dienomis taboras pamažu nyksta. Didžioji dauguma čia stovinčių pastatų suręsta nelegaliai. Tos trobos pamažu griaunamos. Visų pirma ekskavatoriai šluoja dėl vienokių ar kitokių priežasčių ištuštėjusius namus.
Dar prieš pasirodant darbininkams apleistus namus ardyti pradeda vadinamieji vergai – pas čigonus už maistą ir kvaišalų dozę dirbantys kitų tautybių asmenys. Jie lupa tai, kas tinka, pavyzdžiui, kūrenimui. Po kiek laiko tuščiomis akiduobėmis likusios stovėti namus nušluoja iš miesto atvykusi technika.
Policijos duomenimis, 2010 m. Vilniaus čigonų tabore buvo 85 namai (490 gyventojų). 2013 metų pabaigoje tabore dar gyveno 428 žmonės.
Pernai taboro gyventojų jau buvo smarkiai sumažėję. 2016 m. pradžioje čia dar stovėjo 67 namai. O tų pačių metų pabaigoje – 61. Mažiausiai vienas pastatas jau nugriautas ir šiemet, artimiausiu metu toks pats likimas laukia ir dar kelių.
Pernai lapkritį tabore buvo likę 272 gyventojai, iš jų 129 – vaikai iki 16 metų.
„Neliks paklausos, išnyks ir pasiūla“
Nepaisant to, kad gyventojų tabore mažėja, čia toliau vienas po kito traukia sostinės narkomanai. Nepaisant šios vietos reputacijos, policininkai kartais juokauja, kad pastaruoju metu taboras yra viena saugiausių vietų sostinėje – vagysčių ir plėšimų čia beveik neregistruojama.
Bet tai – tik juodasis humoras. Iš tiesų prekyba narkotikais taborą yra pavertusi viena niūriausių vietų Vilniuje. Pernai nuo narkotikų perdozavimo tabore ar greta jo mirė 40 žmonių. Vien per pirmąją šių metų savaitę – dar du.
„Viena dozė kainuoja 6 eurus. Kartais žiniasklaidoje rašo, kad tam narkomanui reikia septynių – dešimties dozių,. Bet tai nėra labai realu. Sakyčiau, kad dauguma jų per dieną dvi ar tris dozes suvartoja. Kasdien! Be išeiginių, be švenčių dienų...
O narkotikų sudėtis labai įvairi ir skirtinga tabore būna. Kartais tas heroinas būna labai silpnas. Ir nusprendžia jie iš karto dvi dozes susileisti. Vieną dozę susišvirkščia – mažai. Antrą susileidžia, o jos jau – per daug. Tai viena mirčių priežastis. Kita – stiprieji sintetiniai narkotikai. Kai kurie jų naudojami dramblių migdymui... Tokie irgi parduodami“, – teigia A.Mikulskis.
Jo manymu, policijos dėmesys narkotikų tiekėjams ir pardavėjams duoda teigiamų rezultatų, tačiau prekybą narkotikais tabore galutinai sužlugdyti gali tik paklausos sunaikinimas. Jei nebus norinčių nusipirkti, neliks ir pardavėjų.
Todėl dar 2010 m. Narkotikų kontrolės departamentas, Priklausomybės ligų centras ir Vilniaus policija pusmetį vykdė eksperimentą – norintiems pakilti iš gyvenimo dugno narkomanams pasiūlė metadono programą.
Metadono programoje dalyvauja 30 žmonių
Pernai pavasarį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino didžiulę programą, skirtą gyvenančiųjų čigonų tabore integracijai. „Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016-2019 metų programoje“ be kita ko numatyta ir 140 tūkst. eurų asmenų, priklausomų nuo narkotikų pakaitiniam gydymui metadonu ir jų reabilitacijai.
Iš viso įgyvendinant pernai patvirtintą taboro gyventojų integravimo programą visiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Vilniaus valdžia iki 2019 m. pabaigos nusiteikusi išleisti 927 tūkst. 948 eurų Savivaldybės biudžeto lėšų.
Tuo tarpu narkomanų integracijai pirmieji pinigai kirti pačioje praėjusių metų pabaigoje. Kaip pranešė Vilniaus priklausomybės ligų centras, per pirmąsias gruodžio savaites atvyko ir gydymą pradėjo pirmieji asmenys, panorę atsikratyti žudančios priklausomybės. Iki balandžio metadono programa turėtų pasinaudoti apie 30 žmonių.
„Tai lašas jūroje. Bet jei ši iniciatyva padės išsaugoti jų gyvybes, padės jiems įsitvirtinti gyvenime, tai jau bus neblogas rezultatas. Kol kas mes matome, kad į taborą tie žmonės, kurie sutiko dalyvauti programoje, dar negrįžo“, – sako A.Mikulskis.
Suabejojo programos efektyvumu
Nors remiantis 2010 m. vykusio panašaus eksperimento rezultatais policija ir Priklausomybės ligų centras ir šį kartą tikisi teigiamo rezultato, yra šią programą ir kritikuojančių. Labdaros ir paramos fondo „Nugalėtojų akademija“ reabilitacijos centro direktorius Linas Gasiliauskas neslepia savo skeptiško požiūrio.
L.Gasiliauskas pripažįsta, klausimas, ką daryti su taboro narkomanais, kurie leidžiasi bet ką, kas jiems yra pakišama, nors ir suvokia, kad vartoja ne tik heroiną, bet ir visokius nuodus, yra labai sudėtingas.
Antra vertus, jo manymu, metadono programai reikėtų įvesti labai aiškius kokybinius rodiklius: „Kiek žmogus išbuvo programoje ir kada galima įvertinti, kad jis efektyviai baigė – socializavosi, įsidarbino ir pan. Man kyla klausimas, kaip galima dirbti su nuo metadono apsvaigusio žmogaus motyvacija?
Žinote, jums gal objektyviausią informaciją (ir labai išsamią pateiktų) patys metadono programos dalyviai. Jeigu jūs atrastumėte tokių, kurie yra dalyvavę (o ne šiuo metu dalyvauja). Juk yra jų asmens kodai, yra vardai ir pavardės. Pasižiūrėkite jų tolesnius likimus, kaip jiems sekasi 2016-2017 m. Kalbu apie tuos, dalyvavusius 2010 metų programoje. Bus jums atsakymas.
Yra „Sodros“ duomenų bazė. Ar tie žmonės moka mokesčius? O jei ne, kuo jie užsiima? Gal išvykę? Tuo aš irgi labai abejoju. Visų pirma reikia įvertinti 2010 metų rezultatus“.
„Yra problema, bet yra ir jos sprendimo būdas“
Tuo tarpu Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Antonas Mikulskis sako, kad 2010 m. eksperimento rezultatai buvo net labai teigiami. Iš daugiau kaip 100 tąkart joje dalyvavusių žmonių, į taborą grįžusius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: „Mes gi juos stebėjome“.
Absoliuti dauguma programoje dalyvavusių asmenų, pasak A.Mikulskio, tvirtai įsikibo į jiems suteiktą galimybę. Eksperimento pradžioje darbus turėjo vos vienas kitas dalyvaujantis programoje. Po kelių mėnesių tokių buvo jau trečdalis.
„Ar tai ne rezultatas? Mes stebėjome ir nusikalstamų veikų mažėjimą greta taboro esančiame Naujininkų rajone. Tai aiškiai matėsi. Juk jau nebereikėjo eiti į taborą, prieš tai pavogus telefoną, kad jį išmainytum į kvaišalus.
Tąkart net šimtas jau nurašytų narkomanų su policijos popieriuku nuėjo į Priklausomybės ligų centrą ir beveik visi jie įsikabino į gyvenimą. Nes jie nori keistis. Jiems patiems nusibodo toks gyvenimas!“, – teigia A.Mikulskis.
Programos sėkmę tąkart pripažino ir tarptautinės organizacijos, Vilniaus patirtimi domėjosi užsienio valstybėse.
A. Mikulskis teigia, kad 2010 metais Vilniuje atliktas eksperimentas parodė, jog narkotikus vartojantiems asmenims taikoma metadono programa yra efektyvi ir gali labai smarkiai prisidėti sprendžiant kvaišalų platinimo tabore problemą: „Gerai būtų, jei atsirastų augiau pinigų ir mes šią programą galėtume net išplėsti, jei galėtume į ją įtraukti dar daugiau žmonių.
Problema yra, bet yra ir sprendimo būdas. Jei mums pavyks į šitą programą vėl pritraukti narkomanų, tai ir mirčių tabore skaičiuoti nereikės“.
