Už dokumentą balsavo 107 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.
Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija peržiūrėta 2012 metais. Ją norima pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos.
Strategijoje pirmuoju numeriu įrašyta konvencinė karinė grėsmė, kurią kelia „Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos Respublikos kaimynystėje, taip pat skaidrumo stokojanti ir galią demonstruojanti karinė veikla ties Lietuvos Respublikos ir kitų NATO valstybių narių sienomis“.
Antruoju numeriu grėsmių sąraše nurodytos užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės, kurias pasitelkia užsienio valstybės ir kurios gali būti panaudotos siekiant daryti neigiamą įtaką Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, teisėsaugai, socialiniam ir ekonominiam stabilumui, kt.
Trečias numeris skirtas grėsmėms euroatlantinės bendrijos vienybei – tai visuotiniai ar regioniniai procesai, trečiųjų šalių veikla, galintys susilpninti transatlantinius santykius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, ES galimybes vykdyti bendrą politiką.
Grėsmių ir pavojų sąraše taip pat įrašytas nestabilumas regione ir pasaulyje, terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas, informacinės ir kibernetinės grėsmės, ekonominė bei energetinė priklausomybė, ekonomikos, ūkio pažeidžiamumas, socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, valstybės bei tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos.
Tarp grėsmių yra ir nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos sienų. Išskirtas Rusijos ir Baltarusijos tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, neatliekant poveikio aplinkai vertinimo.
Kaip grėsmė nacionaliniam saugumui nurodyta ir vertybių krizė. Ji apibūdinama kaip „nepagarba prigimtinėms žmogaus teisėms, krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos ir pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.
