O kaipgi visa šių viešųjų ryšių guru publika jums atrodo dabar, klydinėdama romantiškų R.Karbauskio, jo pavaduotojos partijos Seimo frakcijoje G.Kildišienės ir Agrokoncerno automobilio ryšių trikampyje?
Juk stebint pagrindinės valdančiosios partijos reakciją į triukšmą atrodo, kad tas automobilis ją partrenkė perėjoje, pervažiavo, o po to pervažiavo dar kartą, kai persigandusi vairuotoja norėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, ir spustelėjo atbulinę pavarą. Be to, visi įvykio dalyviai – gerokai neblaivūs.
Juokingiausia, kad naujasis partijos viešųjų ryšių strategas L.Ulevičius pastaruosius kelerius metus, regis, daugiau nieko ir neveikė, tik nardė „Facebook“ platybėse, komentuodamas įvairius skandalus bei „komunikacijos krizes“, skelbė savo detalias instrukcijas.
Šeštadienį, kai visa Lietuva jau ošė nuo žinios, kad „valstiečių“ gražuolė R.Karbauskio dešinėje dar ir jo firmos karieta važinėjasi, L.Ulevičius tose pačiose platybėse leptelėjo, jog šeštadieniais jis ir visi normalūs žmonės ilsisi, slidinėja, ir vėl dingo iš eterio.
Tuo metu R.Karbauskis kartu su G.Kildišiene taip bejėgiškai ir taip greitai skendo savo tauškalų ir išvedžiojimų jūroje, kad net baisu buvo žiūrėti. Kol paskendo galutinai.
O reikėjo tik paprasčiausio dalyko – reaguoti kuo greičiau ir kuo paprasčiau. Patvirtinti svarbiausią faktą, kad automobilis priklauso Agrokoncernui, ir apskritai kuo greičiau ir kuo smulkiau viską išaiškinti, o ne vynioti absurdiškų istorijų kamuolius ir nesikalbėti su žiniasklaida.
Partijos „strategai“ dabar mėgina vaizduoti, kad tai ir yra genialioji taktika – parodyti, jog visas reikalas toks nereikšmingas, kad partijai į jį tiesiog nusispjauti.
Dabar jau, žinoma, per vėlu – daryk, ką nori, bet lavina rieda, pakeliui įtraukdama visus ir viską. Ką ten kažkoks automobilis – greitai jis ir tai, ar Seimo narė turėjo deklaruoti tokius savo ryšius su verslo koncernu, ar ne, mažai kam rūpės. Visiems jau rūpi pati herojė ir, svarbiausia, intriguojantys jos ryšiai su vedusiu ir žmoną Ispanijoje palikusiu tradicinių vertybių bei tautinės moralės globėju R.Karbauskiu.
Akivaizdu, kad „valstiečiai“ jau turi tragikomiškąją savo ikoną, kuri prie vyriausiojo pagoniškojo žynio mantijos prilipo nebenukrapštomai. Tačiau pagrindinis šios istorijos moralas, kuris akivaizdus jau dabar, – „žalieji“ žmogeliukai taip triuškinamai rinkimus laimėjo ir tokią valdžią gavo ne dėl kokių nors ypatingų savo sugebėjimų ar potencialo, o dėl to, kad jiems pasakiškai pasisekė.
Juk galėjo ir nepasisekti – pirmiausia, jei S.Skvernelis būtų nubėgęs ne pas juos, o pas socialdemokratus. Arba, pavyzdžiui, liberalų nebūtų užgriuvęs galimos korupcijos skandalas. Arba – o tai ir yra svarbiausia – jei rinkėjai ir vėl nebūtų taip ištroškę „ko nors naujo“ ir nusivylę visomis „sisteminėmis“ jėgomis, kaip netroško jau dvidešimt metų.
Tad tokie skandalai ir skandaliukai kaip pastarasis įvykis su ant galinės automobilio sėdynės užklupta porele tik dar labiau paryškina faktą, jog kone absoliučią valdžią milžinišku avansu gavo visiški politiniai nevykėliai, apskritai nežinantys, ką su ja daryti, ir suprantantys ją kaip savo namudinių poreikių tenkinimą. Jų blaškymasis priiminėjant ūkinės ir mokesčių politikos sprendimus tai taip pat įrodo.
Kada tai suvoks už juos balsavusios plačiosios masės, dabar svaigstančios naujos meilės ekstazėje? Dar tikriausiai negreitai, nors tokie reikaliukai partijos reitingą, aišku, turėtų pamažu zulinti.
Tik ar atsiveriančiu nauju vakuumu sugebės pasinaudoti ir iš nokauto atsibus vadinamosios tradicinės jėgos, ar į tą nišą, kurią dabar užima „valstiečiai“, ims veržtis kas nors žalesni, bet kartu ir rudesni bei plėšresni už juos?
