Nacionalinę saugumo strategiją parlamentarai palaimino vieningai – už ją balsavo net 106, prieš nedrįso pasisakyti niekas ir tik vienas tautos išrinktasis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis paspaudė mygtuką „susilaikau“.
Šiame dokumente, kuriuo dabar privalo vadovautis valstybė, išvardyta keturiolika pagrindinių grėsmių mūsų šaliai.
Tiesa, neaišku, ar jas dokumento autoriai vardijo pagal dydį, ar pagal realumą.
Kad ir kaip būtų, Rusijos keliamos grėsmės – sąrašo viršuje, kaip ir kituose specialiųjų tarnybų rengiamuose dokumentuose.
Strategijoje, be kita ko, įrašyta, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai finansuoti reikia skirti jau 2018 metais.
Pavojų – ne vienas
Pirmojoje grėsmių sąrašo vietoje – „konvencinės karinės grėsmės“, kurias kelia „Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų“. Kitoje dokumento vietoje teigiama, kad „konvencinės karinės grėsmės“ Lietuvai „nebėra teorinės“.
Antrąja grėsme skelbiamos „užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės“, kurių tikriausiai pirmiausia griebiasi taip pat Rusija, nors ji čia tiesiogiai neminima.
Trečiajame punkte minima „trečiųjų šalių veikla“, kelianti grėsmes euroatlantinės bendrijos vienybei.
Ketvirtąja ir penktąja grėsmėmis dokumente skelbiami „nestabilumas regione ir pasaulyje“, taip pat „terorizmas, ekstremizmas ir radikalėjimas“.
Šeštojoje vietoje – vėl su Rusija susijusi grėsmė, nes čia kalbama apie „informacines grėsmes“, turint galvoje vadinamąjį informacinį karą, kurį prieš Lietuvą vykdo Maskva.
Septintojoje, aštuntojoje ir devintojoje vietose – irgi pirmiausia su Rusija bei Baltarusija susiję pavojai.
Tai – „kibernetinės grėsmės“, „ekonominė ir energetinė priklausomybė, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas“ ir „nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos Respublikos sienų“.
Pabrėžiama vertybių krizė
Grėsmių sąrašą baigia svarbiausios ir aštriausios šalies vidaus problemos – socialinė ir regioninė atskirtis, skurdas, demografinė krizė, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, įvairios ekstremalios situacijos, taip pat „vertybių krizė“.
Pastaroji grėsmė išdėstyta taip: „nepagarba prigimtinėms žmogaus teisėms, krikščioniškųjų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos ir pliuralistinės visuomenės nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, kurstančių rasinę, tautinę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas“.
Šį punktą į dokumentą pasiūlė įtraukti Seimo Užsienio reikalų komitetas.
Visi turėjo progą džiaugtis
Strategiją tvirtinant Seimo plenariniame posėdyje kalbėjo visoms frakcijoms priklausantys politikai, tačiau diskusijos iš esmės nebuvo.
Visi kalbėjusieji – ir iš kairės, ir iš dešinės – džiaugėsi dokumentu, aiškino, koks jis reikalingas ir svarbus, gyrėsi ir gyrė kitus, kurie dalyvavo kuriant strategiją.
„Valstiečiams“ atstovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas siekė pabrėžti, kad šis dokumentas ne vien tik politikų ar pareigūnų, bet ir tautos kūrybos vaisius.
„Komitetas svarstė Nacionalinio saugumo strategijos projektą tris kartus. Gavome daugiau kaip 200 pasiūlymų ir pastabų iš universitetų, gyventojų, komitetų.
Stengėmės plačiai įtraukti visuomenę į mūsų nacionalinio saugumo klausimų sprendimą. Buvo pritarta daugiau kaip 40-iai pastabų“, – vardijo V.Bakas.
Lietuva ir JAV pasirašė dvišalę sutartį
* Vakar krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall pasirašė dvišalę sutartį dėl amerikiečių karių statuso Lietuvoje. Sutartis įsigalios, kai bus ratifikuota Seime.
* Anot ministro, tai istorinė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo gynybos srityje diena: „Esu įsitikinęs, kad JAV pajėgų buvimas čia yra vienas svarbiausių faktorių, leidžiančių Lietuvos žmonėms šiandieninėje saugumo situacijoje jaustis saugiau.“
* JAV ambasadorė A.Hall teigė, kad pasirašyta sutartis dar kartą patvirtina abiejų šalių pasiryžimą dirbti petys petin stiprinant NATO.
* Vakar tokią sutartį su JAV pasirašė ir Estija. Latvija ją pasirašė praėjusią savaitę.
* Baltijos šalių ir JAV derybininkai siekė dėl sutarčių susitarti iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, nes pradėjus dirbti naujajai JAV administracijai šis klausimas galėtų būti nustumtas į politinės darbotvarkės apačią.
* JAV nuo 2014 metų mūsų šalyje dislokuoja apie kuopą karių. (BNS)
