Premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad visi devyniolikmečiai galėtų būti pašaukti tarnauti jau 2019-aisiais, krašto apsaugos ministras R.Karoblis nusiteikęs kiek mažiau optimistiškai ir mano, jog prireiks daugiau laiko pasirengti, todėl realesnis 2020–2021 m. laikotarpis.
Niekam nekyla abejonių, kad Lietuvai reikia stiprinti kariuomenę. Bet ar iš tikrųjų visuotinis šaukimas čia padės? Karių, žinoma, padaugėtų, bet nebūtinai padidėtų ir kariniai gebėjimai gintis. Gali būti net priešingai – kariuomenės efektyvumas ir pajėgumas gali sumenkti.
Visos 28 NATO šalys anksčiau laikėsi visuotinės privalomos karinės tarnybos principo, bet ilgainiui šauktinius pakeitė profesionaliais kariais arba ėmė taikyti mišrų komplektavimo modelį.
Dabar nėra nė vienos NATO šalies, kur būtų šaukiami tarnauti visi jaunuoliai. Vien Lietuvoje, Estijoje, Norvegijoje ir Turkijoje numatyta privaloma karinė tarnyba, bet atrenkama tik dalis šauktinių.
Tokį kelią NATO valstybės pasirinko ne todėl, kad visuotinis šaukimas buvo labai nepopuliarus ir taip politikai norėjo įsiteikti tarnauti kariuomenėje vengusiai jaunimo daliai.
Specialistai priėjo prie išvados, kad šiuolaikinio karo sąlygomis efektyvesnė profesionali kariuomenė, sukomplektuota iš gerai parengtų, savanoriškai karybą pasirinkusių karių.
Aišku, profesionaliai kariuomenei irgi būtinas gerai parengtas rezervas. Juk ilgalaikio karo sąlygomis reikia didesnio karių skaičiaus, be to, tenka nuolat papildyti išretėjančius dalinius. Tada visuotinės karinės tarnybos principas gali duoti šaliai naudos.
Bet dabar Lietuvai šokus kaip nuogam į dilgėles šią tarnybą įvedinėti kuo greičiau galima laukti ir neigiamų pasekmių.
Pirmiausia, šalis tiesiog nėra pasirengusi pašaukti į kariuomenę ir efektyviai apmokyti visų 19 metų jaunuolių.
Dabar kasmet tarnauti ateina apie 3,5 tūkstančio vaikinų ir merginų.
Prognozuojama, kad 2019-aisiais turėtų būti apie 16,5 tūkstančio 18–19 metų jaunuolių. Bet netgi kariuomenės vadas planuoja, kad būtų pašaukta tik maždaug 6 tūkst. vaikinų. O kur prapuola likusieji?
Gal kariniai strategai neskaičiuoja įstosiančių mokytis į aukštąsias mokyklas, bet skelbiant visuotinio šaukimo idėją neužsiminta, kad jie bus atleisti nuo karinės tarnybos. Vargu ar tai būtų tikslinga gynybos požiūriu, nes gerai išsilavinę kariai – kariuomenės privalumas.
Kita vertus, ir dabar, kai tarnauti tenka tik nedidelei daliai jaunuolių ir pakanka savanorių, net apie 40 proc. į šauktinių sąrašus pakliuvusių asmenų neatvyksta į karinės prievolės centrus. Kai bus šaukiami visi vienos amžiaus grupės jaunuoliai, neatvykusiųjų dalis neabejotinai išaugs.
Žinoma, galima tobulinti prievartos mechanizmą, bet esant atviroms sienoms neįmanoma sugaudyti ir pasiųsti į kariuomenę visų labai jos vengiančių asmenų. Jie paprasčiausiai išvyks iš Lietuvos ir dar labiau padidins ir taip grėsmingą emigracijos mastą.
Be to, taikos sąlygomis kariuomenei nelabai ir reikalingi vadinamieji verktiniai – tie, kurie tarnybos baidosi ir kratosi. Tai tik blogintų moralinę atmosferą karių gretose. Šiuos asmenis juk įmanoma ir kitokiais būdais panaudoti šaliai ginti, jei realiai prireiktų tai daryti.
Šauktinių skaičių labai mažina ir tai, kad net 30–40 proc. jaunuolių pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos. Negana to, pastebima, kad prastėja jų sveikatos būklė. Matyt, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kariuomenės vadas ir prognozuoja, kad bus pašaukta tik apie 6 tūkst. devyniolikmečių.
Bet nereikėtų pamiršti, jog demografai prognozuoja, kad jaunimo tolydžio mažės. Vadinasi, netruks ateiti laikas, kai ir per visuotinį šaukimą nebus surenkama daugiau karių, nei jų dabar ateina tarnauti savo noru. Tik jie visi bus maždaug vienmečiai.
Sukritikavęs planus įvesti visuotinį šaukimą buvęs krašto apsaugos ministras J.Olekas atkreipė dėmesį, kad įvairesnio amžiaus šauktiniai kariuomenę tik stiprina, nes skirtinga gyvenimiška karių patirtis padeda išvengti galimų konfliktų tarnyboje.
Yra ir finansinė visuotinio šaukimo kaina – planuojamiems 6 tūkst. šauktinių prireiks daugiau vietų kareivinėse, daugiau aprangos. Gal staigiai augant krašto apsaugos finansavimui kariuomenė jau nežino, kaip panaudoti pinigus, ir ketina juos investuoti į naujas statybas?
Vargu ar tai būtų protingas gynybai skirtų lėšų panaudojimas. Kariuomenę pirmiausia reikia stiprinti įsigyjant šiuolaikinės technikos ir ginkluotės. Beje, net įvedus dabartinę kariuomenės komplektavimo tvarką dėl šauktinių poreikių jau teko kiek sumažinti finansavimą profesionalių karių reikmėms.
Taigi abejonių dėl visų devyniolikamečių šaukimo į tarnybą – ne viena.
Net kariuomenės stiprinimą ypač palaikanti prezidentė D.Grybauskaitė santūriai įvertino šį Vyriausybės sumanymą, pabrėžusi, kad dėl visuotinės karinės tarnybos būtinas ir bendras politinis sutarimas, ir tinkamas pasirengimas.
