Kas svarbiau – miesto grožis ar saugumas? Saugos priemonėmis pradėjęs rūpintis Vilnius liudija, kad pavojaus akivaizdoje tenka užmiršti estetiką.
Vilniuje negriaudėja sprogimai, nebuvo išpuolių, bet pirmoji apie juos ėmė galvoti Vyriausybė. Rūmus iš Vilniaus gatvės pusės ji apjuosė neišvaizdžiais stulpais, kurių vidus pripildytas betono.
Teroristų išpuolių baiminasi ir žydai, Choralinę sinagogą Pylimo gatvėje apraizgę spygliuota viela. Jie bent jau pripažino – ši saugos priemonė nekelia pasigėrėjimo, ir pažadėjo, kad ji bus laikina.
Architektai – už borto?
Socialiniame tinkle diskusiją dėl apsaugos įrenginių prie Vyriausybės rūmų sukėlęs architektas Justinas Jakštonis klausė: gal jau laikas miesto mažosios architektūros ar dizaino elementus leisti kurti architektams?
Jo nuomone, stulpai prie Vyriausybės liudija, kad kažkas yra susipykęs su mastelio suvokimu.
„Šie stulpai neatitinka mastelio, todėl atkreipia dėmesį. Gali būti, kad prisidengiant saugumo sumetimais panašių stulpų bus pristatyta ir daugiau“, – svarstė architektas.
Internete jau plinta pašaipi nuotrauka, kurioje ant akivaizdžiai per didelių stulpų prie Vyriausybės rūmų montažo būdu susodinti menininko Vaido Ramoškos sukurti angelai.
Užtektų žemos sienelės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas Darius Linartas tvirtino, kad, norint plačiau komentuoti Vyriausybės rūmus apjuosusių stulpų estetiką, reikia žinoti, ar buvo kitų pasirinkimų.
„Gal buvo tiesiog nueita trumpiausiu viešųjų pirkimų keliu ir išsirinktas tipinis sprendimas?“ – klausė architektas.
Tokiai vietai šie stulpai atrodo per didelio mastelio, disonuoja su Vyriausybės pastato architektūra.
D.Linarto nuomone, saugumo reikalavimus sėkmingai galėjo atitikti ir kokia nors iš aplinkos visai neišsiskirianti žema atraminė sienelė.
Kuria tvirtovės įvaizdį
„Kaip piliečiui man šiek tiek keista: ar Vyriausybė yra ta vieta, kuri pirmiausia svarbi valstybės saugumui?
Juk taip simboliškai pradedama kurti tvirtovės priešiškoje aplinkoje išraiška. Todėl aš norėčiau paklausti: ar demokratinės valstybės vykdomajai valdžiai tinkamas toks atsiribojimo įvaizdis?“ – klausė D.Linartas.
Jam pritarė ir miesto antropologė Jekaterina Lavrinec – tokių agresyvių gynybinių elementų atsiradimas taikaus miesto centre nuteikia itin nemaloniai.
Anot jos, tai graudus Vyriausybės paminklas sau. O dėl šios užgaidos praeiviams kelias savaites teko nesaugiai vaikščioti Vilniaus gatvės važiuojamąja dalimi, nes įrengiant stulpus šaligatvis buvo užtvertas.
Niekam nekrinta į akis
Nors iš pradžių kritikos strėlės buvo nukreiptos ir į savivaldybę, sostinės valdžios atstovai kratėsi atsakomybės, pareikšdami, jog dėl projekto reikėtų kreiptis į Vyriausybės kanceliariją, kuri įgyvendina Europos Sąjungos saugumo reikalavimus.
Iš tiesų panašių stulpų jau galima pamatyti ir Vilniuje, jie įrengti aplink Vokietijos ambasadą V.Kudirkos ir Z.Sierakausko gatvių sankryžoje.
Tačiau šie stulpai estetiškesni, nerėžia akies. Kad jie tikrai skirti saugumui, jau teko įsitikinti, kai posūkio neįveikęs automobilis įsirėžė į juos.
Jeigu apsaugos įrenginių nebūtų, mašina būtų įlėkusi į ambasados pastatą.
Valdžios pastatus arti judrių gatvių stulpai juosia ir užsienyje, tačiau tokių masyvių kaip Vilniuje nepamatysi.
Visa informacija slapta
Stulpus aplink Vyriausybę užsakęs įrengti Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) atsitvėrė tylos siena – esą tai slapta informacija.
VAD Pastatų apsaugos skyriaus viršininkas Ramūnas Barkauskis neatsakė į klausimus, kas parengė šių stulpų projektą, su kuo jis buvo suderintas.
Slapta informacija yra ir tai, iš kelių variantų buvo išrinktas projektas, kuris buvo įgyvendintas, nepavyks sužinoti, kodėl kiti projektai buvo atmesti, kiek jų buvo.
VAD nepaaiškino ir nuo ko apsaugoti skirti stulpai, kiek kainavo projekto įgyvendinimas.
Anot R.Barkauskio, konkursas dėl saugos stulpų pirkimo, įsigijimo, projektavimo, įrengimo buvo įslaptintas, tad detalios informacijos nėra galimybės suteikti.
Anksčiau VAD direktorius Rymantas Mockevičius yra patikslinęs, kad stulpai aplink Vyriausybę asmenims, turintiems piktų ketinimų, pasunkins galimybę patekti į pastatą.
Pripažįsta, kad negražu
Dvi tvoros ir spygliuota viela nuo išpuolių saugo ir Choralinę sinagogą Pylimo gatvėje.
Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas neslėpė, kad būtent dėl spygliuotos vielos, atsiradusios prieš mėnesį, sulaukė pasipiktinimo žinučių. Esą ji atrodo neestetiškai.
„Tikrai negražu. Ir tikrai netinka mūsų išskirtinei 1903 metais pastatytai ir architektūriniu autentiškumu pasižyminčiai sinagogai“, – pripažino S.Levinas.
Bet sinagogą praėjusiais metais aplankė per 5 tūkst. svečių. Ir ne tik turistai, moksleiviai, bet ir užsienio šalių ambasadoriai, Vyriausybės ir Seimo nariai.
Projektuojama nauja tvora
„Mes aktyviai bendradarbiaujame su Europos Sąjungos visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi pasaulio žydų bendruomenių saugumu“, – pažymėjo S.Levinas.
Tad Choralinėje sinagogoje pagal jų rekomendacijas sukurta saugumo sistema ir toliau tobulinama.
Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas pažymėjo, kad įgyvendinant saugumo priemones dėl spygliuotos vielos buvo ilgai mąstoma: „Ir mums ji nepatinka, tačiau nutarėme, kad mums svarbiausia – žmonių saugumas. Dėl to laikinai buvo priimtas šis operatyvus ir nebrangus sprendimas.“
Jau projektuojama nauja tvora, kuri nežalos sinagogos architektūros stiliaus vientisumo ir atitiks visus saugumo reikalavimus. Tikimasi, kad vasarą sinagogą apjuos nauja tvora.
S.Levinas prisiminė, kaip kartą skrisdamas iš Izraelio į Vilnių jo kaimynas visą kelią piktinosi, kaip saugumo patikra Ben Guriono oro uoste pažemino jo žmogiškąjį orumą. Pakeleivio neįtikino, kad tai buvo padaryta dėl jo paties saugumo.
„Todėl atsiprašome tų, kuriuos įžeidžia spygliuota viela.
Žinau, jog jokie argumentai neįtikins, kad tai buvo padaryta dėl visų saugumo, kaip neįtikino ir mano kaimyno lėktuve“, – pabrėžė S.Levinas.
Priminė pasaulio įvykius
Anot S.Levino, niekas nenori, kad Vilniuje pasikartotų įvykiai kaip šalyse, kurios, atrodo, toli nuo Lietuvos sostinės, bet šiais laikais – labai arti.
Štai Danijos sostinėje Kopenhagoje žudikas mėgino įsiveržti į žydų renginį, kuriame dalyvavo per 80 žmonių, daugiausia vaikų. Kas žino, kuo tai būtų pasibaigę, jei ne jį sulaikęs ir savo gyvybę paaukojęs vyras.
2015 metų liepą vos per vieną savaitę buvo surengti išpuoliai prieš aštuonias Prancūzijos sinagogas. Viena jų Paryžiaus Sarselio priemiestyje apmėtyta padegamaisiais užtaisais stebint 400 žmonių miniai.
Prancūzijoje per išpuolius buvo suniokotas ir apiplėštas košerinio maisto prekybos centras, taip pat vaistinė. Būta plakatų su šūkiais „Mirtis žydams“ ir „Perpjaukime žydams gerkles“.
Kiek anksčiau Indijos Mumbajaus mieste keturi teroristai, šaudydami žmones kavinėse ir viešbučiuose, yrėsi link nedidelio žydų ortodoksų centro ir jame žiauriai nužudė jauną rabiną ir jo nėščią žmoną.
