Nekilnojamasis turtas, iš kurio nuomos į miesto biudžetą galėjo nubyrėti nemenki pinigai, daugybę metų buvo naudingas tik nuomininkams.
Tik dabar savivaldybė nusprendė su tuo nesitaikstyti – pareiškė, kad jai priklausančios patalpos bus nuomojamos tik rinkos kainomis. Tad nuoma, kai mokama 29 centai už kvadratinį metrą, greitai bus praeitis.
Negana to, savivaldybė nusprendė prigriebti ir partijas, kurios prestižinėse vietose patalpas nuomojasi taip pat lengvatinėmis sąlygomis.
Kainos jau spėjo šoktelėti
Už itin mažą kainą išnuomota apie 100 patalpų. Tokį skaičių pateikęs savivaldybės Turto departamento vadovas Vygintas Jakas pabrėžė, kad nuomos kainos, nors ir skirtingos, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto naudojimo pobūdį bei vietą mieste, atrodė juokingos. Todėl jos jau padidintos.
Štai patalpų Šv.Jono gatvėje kvadratinio metro nuomos kaina pakelta nuo 1,04 iki 9 eurų, arba beveik 9 kartus.
Prekybos paviljoną Pilies gatvėje verslininkai nuomojosi už 19,29 euro už kvadratinį metrą, o dabar – už 32 eurus. Tad nuomos kaina šoktelėjo 1,7 karto.
Sandėlis V.A.Graičiūno gatvėje daug metų buvo išnuomotas už 29 centus, o dabar už kvadratinį metrą savivaldybė reikalauja po 1,07 euro. Kaina išaugo daugiau kaip trigubai.
O už patalpas Grigiškėse, Vilniaus gatvėje, nuomininkai išvis nemokėjo. Dabar jiems nustatyta 5,67 euro už kvadratinį metrą nuomos kaina.
Gautų dešimt kartų daugiau
Savivaldybei užkliuvo ir patalpų Gedimino prospekte nuomos kaina. Prieš ketverius metus jos buvo išnuomotos Centriniam knygynui, bet šis jas pernuomojo kavinei.
Savivaldybė daugiau nei 500 kvadratinių metrų patalpas Centriniam knygynui išnuomojo po 2,9 euro už kvadratinį metrą – rinkos kainomis už nuomą ji būtų gavusi beveik dešimt kartų didesnę pinigų sumą.
Tokioje vietoje išnuomoti patalpas galima po 25 eurus už kvadratinį metrą. Savivaldybė kasmet vien iš šio objekto nuomos būtų gavusi per 160 tūkst. eurų pajamų.
Tuo metu Bokšto gatvėje iš savivaldybės po 29 centus už kvadratinį metrą išsinuomotose patalpose Kulinarinio paveldo muziejų įkūrusiam verslininkui ir kolekcininkui Vaclovui Kontrauskui teks kraustytis.
Mat šias patalpas savivaldybė įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tikino, kad siūlė V.Kontrauskui pasirašyti sutartį, kurioje nustatyta didesnė patalpų Bokšto gatvėje nuomos kaina, tačiau jis nesutikęs.
Sieks prigriebti partijas
Savivaldybė užsimojo ir prieš partijas, kurioms net prestižinėse vietose patalpas nuomoja po 29 centus už kvadratinį metrą.
Nusprendusi karpyti lengvatas savivaldybė ketina nuomoti patalpas partijų būstinėms rinkos kainomis.
Iš viso Vilniuje partijoms nuomojama per 21 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.
Partijos už šį išsinuomotą nekilnojamąjį turtą savivaldybei per metus sumoka vos 25 tūkst. eurų.
Jeigu jis būtų išnuomotas rinkos kainomis, sostinės valdžia gautų apie 400 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, Darbo partija naudojasi patalpomis Gedimino prospekte ir Ankštojoje gatvėje, už kurių nuomą per metus sumoka vos 3,4 tūkst. eurų.
Jeigu partijai tektų mokėti rinkos kainomis, už nuomą ji turėtų atseikėti per 100 tūkst. eurų.
Parduos, ko nereikia
Paklaustas, kiek objektų, kurie anksčiau buvo išnuomoti žemomis kainomis, savivaldybė nusprendė privatizuoti, V.Jakas aiškino, kad savivaldybės taryba objektus įtraukia į privatizuojamų objektų sąrašus neatsižvelgdama į tai, kokia kaina jie buvo išnuomoti.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatytų savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo strategijoje, – parduodamas tas nekilnojamasis turtas, kurio negalima ar nebūtina panaudoti savivaldybės funkcijoms vykdyti.
