Kėdainių miesto centre įsikūrusioje Šviesiojoje gimnazijoje į emocinio, dvasinio mokinių ir jų tėvų intelekto ugdymą investuojama nuo septintos klasės. Į gimnazijoje įkurto neformaliojo švietimo skyriaus „Sėkmės ir lyderystės mokykla“ užsiėmimus suguža moksleiviai iš visų miesto progimnazijų.
Ne žuvį reikia duoti, o meškerę
World Economic Form tinklalapyje paskelbti gebėjimai, kompetencijos ir charakterio savybės kurios, kaip teigiama, yra būtinos XXI amžiuje gyvenančiam jaunuoliui. Gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė teigia, kad būtent tos kompetencijos, gebėjimai ir ugdomi „Sėkmės ir lyderystės mokykloje.
Stebint vis blogėjančią situaciją švietimo sistemoje, kilo mintis imtis iniciatyvos ir viską padaryti kitaip: ugdyti mokiniuose tuos gebėjimus, kompetencijas ir formuoti tokius charakterio bruožus, kurie užtikrintų jaunuolio sėkmę ir socialinę adaptaciją ateityje.
Atsiradus bendraminčiams, mintis tapo kūnu ir Kėdainiuose jau treti metai ugdymą organizuoja vienintelė tokio tipo Lietuvoje neformaliojo švietimo įstaiga „Sėkmės ir lyderystės mokykla“. 2014 m. rugsėjo mėnesį pradėtos įgyvendinti „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ idėjos buvo paremtos Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos organizuoto Mokyklų Pažangos projekto.
2015 m. kartu su Kėdainių miesto savivaldybės parama bei verslininkės, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkės Jolantos Blažytės pagalba įsteigtas neformaliojo švietimo skyrius. Buvo sukurta neformaliojo švietimo skyriaus „Sėkmės ir lyderystės mokykla“ veiklos koncepcija, nutarta ugdyti mokinių emocinį, dvasinį, fizinį ir proto intelektą naudojant kitokius nei tradicinėje mokykloje metodus ir formas, pasitelkiant partnerius, kurie jau turi patirties vienoje ar kitoje veiklos srityje.
Sukurta 3 metų programa pagal kurią pradiniame etape ugdoma mokėjimo mokytis ir komunikavimo kompetencijos. Mokiniai supažindinami su įvairiomis greito įsiminimo ir greitojo skaitymo, teksto suvokimo technikomis. Tobulinami kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo įgūdžiai. Mokiniai klausėsi veidotyros specialistų paskaitų.
Patyriminių užsiėmimų metu mokiniai mokėsi dirbti komandoje, priimti kompromisinį sprendimą ir spręsti konfliktus. Didelis dėmesys skiriamas savęs ir aplinkinių pažinimui, savanorystės įgūdžių ir vertybinių nuostatų formavimui, mokėjimui inicijuoti ir prisiimti atsakomybę. Siekiant įgyvendinti šią koncepciją buvo užmegzti kontaktai su organizacijomis „Intelektualinis kapitalas“ (Svajonių mokykla“), „Kitas variantas“, „Lyderių inkubatorius“, „WHATANSU“ , kurių nariai organizavo veiklas ir mokymus mokyklos mokiniams ir tėvams.
Kviečiami žinomi Lietuvoje žmonės, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu įrodo, kad sėkmės istorija Lietuvoje yra įmanoma tik reikia tam ruoštis ir tobulėti. Mokymus ir kūrybines dirbtuves „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ ugdytiniams vedė aktorė Emilija Latėnaitė, šiemet jas organizuos rašytoja Renata Šerelytė, organizuoti susitikimai – mokymai su Pauliumi Egidijumi Kovu – tūkstantmečio odisėjos XI etapo jachtos „Ambersail“ kapitonu, žurnalistu, etiketo specialistu Giedriumi Drukteiniu, psichologu Tomu Lagūnavičiumi, profesionalia koučingo specialiste – asmenybės ugdymo bei juoko jogos trenere Kristina, Laučiene, frakatalų piešimo lektore Aurelija Veršinine.
Protinis intelektas ugdomas organizuojant praktines STEAM veiklas (gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų praktika), per robotikos užsiėmimus, taikant Feureusteino metodiką, žaidžiant praktinį Eco Sim Meynard nekilnojamojo turto žaidimą, kuriant simuliacines įmones. 2017 m. sausio – vasario mėnesį bus organizuotos mokinių kūrybinės dirbtuvės „Emocinis intelektas – gebėjimas tobulėti“ kurias ves lektorius iš Latvijos, emocinio intelekto vadovėlio autorius Zuargusas. Bendraujant su mokiniais naudojami netradiciniai ugdymo metodai; darbas komandose, kūrybinės ir patyriminės dirbtuvės, patyriminės stovyklos, žygiai, praktiniai – psichologiniai žaidimai, simuliacijos“ – pasakoja V. Liutkienė.
Mokiniui būtina branda, ne tik žinios
„Tai, ko vaikai mokomi tradicinėje mokykloje, yra tik dalis jiems gyvenime reikalingų dalykų. Kita dalis yra integruota į ugdymo procesą, tačiau pirmenybė atiduodama protinio intelekto ugdymui. Mokyklą baigiame laikydami brandos egzaminą – egzaminą išlaikome, o asmenybinės brandos retai įgyjame, tam mokykloje truko laiko.
Tad išsilaiko vaikučiai egzaminus ir kas tada? Klaida, deja, šiandien dažniausiai vertinama kaip galimybė nubausti, o ne kaip pamoka bandyti dar kartą, kelti klausimus, mokykloje nepakankamai dėmesio skiriama ankstyvajam asmenybės ugdymui, gyvenimiškai pozicijai, ateities planams – tarsi tai įvyks savaime, svarbiausia – daug žinių sugerti.
Dabartinė vertinimo sistema slopina pasitikėjimą savimi vietoje to, jog stimuliuotų jo pažinimo ir savirealizacijos poreikį, o juk tam, kad žmogus būtų sėkmingas, jis turi labai gerai save pažinti, turėti tam tikrų, su žiniomis visiškai nesusijusių, įgūdžių, turi mokėti pažinti ne tik save, bet ir kitą žmogų, bendrauti su juo. Pažiūrėkime į šiuolaikinius iš kompiuterių, telefonų ar televizorių neišlendančius vaikus ir pagalvokime, ar tikrai jie moka bendrauti, atsiskleisti, galų gale suprasti, ko nori ir kaip to pasiekti – tiesiog būti savo srities lyderiu“ – sako V. Liutkienė.
„Čia mes mokome vaiką mąstyti, atsiskleisti, kurti pačiam. Neduodame jam žuvies, o tik meškerę ir mokome, kaip susigauti ne bet kokią, bet skaniausią ir didžiausią žuvį“ – sako mokyklėlės grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė. Svarbiausia netrukdyti vaikams
Šiuo metu „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“ mokosi 104 septintų, aštuntų bei devintų klasių mokiniai, ugdymas vyksta penkiose grupėse. Kiekvieną penktadienį į Kėdainių „Šviesiosios“ gimnaziją jie susirenka iš dar trijų Kėdainių miesto progimnazijų. Tėvai juokauja, kad po užsiėmimų jų vaikai dažnai kai kurių išmoktų dalykų imasi mokyti ir tėvų. Ir neretas mokinys nuo antradienio jau pradeda laukti penktadienio, nes užsiėmimų įvairovė tikrai įspūdinga. Dėmesys skiriamas įvairiausioms sritims ir temomis.
Tai ir joga, asmenybės ugdymas, nekilnojamojo turto vystymas ir investicijos, psichologija, kūrybinis mąstymas, emocinis intelektas ar aprangos etiketas. Tai tik dalis, labai maža dalis to, ko mokosi vaikai.
„Labai daug dėmesio skiriame tėvams, nes puikiai suprantame – nepakanka vien dirbti su vaikais, jie juk vienaip ar kitaip priklausomi nuo savo tėvų, tad rengiame patyriminius žygius, visai šeimai, dažnai tėvelius kviečiame pasiklausyti lektorių, kurie bendravo su jų vaikais. Esame tikri, kad rezultatas bus pats geriausias – pokyčiai vyks ne tik mokykloje, bet ir namuose. Žinome, kad tėvai džiaugiasi ir aktyviai dalyvauja savo vaikų veiklose, neretai pripažįsta, kad kartu su vaikais keičiasi ir patys, na, kad ir lektorių paskatinti išbando laiką namuose be televizoriaus ar kompiuterio – nepatikėtumėte, koks ryšys tarp vaikų ir tėvų gimsta, kai jie ima kalbėtis.
Paprastai, kaip lygūs su lygiais ir be jokių trikdžių iš šalies. Ir vaikai, ir tėvai dažnai vieni kitus atranda iš naujo, o kas gali būti blogiau šiais laikais, kai tėvai nenori ar negali rasti laiko savo atžaloms ir „patiki“ jų auklėjimą kompiuteriams, o vaikai pernelyg bijo išeiti iš komforto zonos ir gyventi realiame pasaulyje, tad renkasi– virtualius draugus“ – svarsto V. Liutkienė. Visgi šios mokyklos vaikai viską išgyvena patys – patyriminių stovyklų metu išeina iš vadinamosios „komforto“ zonos – mokosi pajausti kitokį maisto skonį ar naktį keturis kilometrus eina į bažnyčią pasiklausyti giesmių. O grįžę savo tėvams pasiūlo nuotykį – vasaros naktį kartu miegoti miegmaišyje.
Rytojaus lyderiai auga šiandien
Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos direktorė sako, kad pradėję mokytis „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“ vaikai pasikeitė – „džiaugiasi širdis juos tokius matant ir taip pat tenka pripažinti, kad kai kuriems mokytojams sudėtinga dirbti nes mokinukai savo klausimais, laisvumu verčia pačius juos išeiti iš komforto zonos.
Visgi mokytojai prisitaiko, kaip prisitaikė ir jų tėvai“ – šypsosi pedagogė. Ji priduria, kad ši mokykla neišgalėtų gyvuoti be savo globėjos – verslininkės Jolantos Blažytės pagalbos – „ji buvo su mumis nuo pat pirmos dienos, tiek idėjomis, tiek ir konkrečiais darbais, o kai yra tokių, mūsų visų ateitimi – vaikais – tikinčių asmenybių, tada galima ir kalnus nuversti“ – sako V. Liutkienė.
Ir šiais metais startuoja nauja programa „Aš galiu“. Jos idėją ir įgyvendinimo galimybę pasiūlė ponia Jolanta. Mokiniai kalbės apie būtinybę turėti gyvenime tikslą ir svajonę (tegul dabar ir mažą). Mokysis strateguoti jo įgyvendinimą. Naudojant priešpastatymo metodą, praktiškai įsitikins kokį įdomų ir sėkmingą gyvenimą lemia tikslo ir svajonės turėjimas ir jos įgyvendinimas. Pamatys kaip susiklosto gyvenimai tų, kurie plaukia pasroviui be siekių ir be pastangų tiems siekiams įgyvendinti.
Vaikams reikalingi autoritetai
Mes galime vaikams sakyti ką norime – skatinti gerbti rases, nerūkyti, nesižudyti, vengti patyčių, tačiau šie žodžiai, pasakyti formaliai ir dažnai be jokio asmeninio pavyzdžio vargu ar paliks atgarsį vaiko širdyje. Kodėl vaikai turėtų tokiais pasakymais vadovautis, jei aplinkiniai labai dažnai – blankios, viena sakančios, o kita darantys asmenybės? Todėl „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“ ir stengiamasi, kad visus žodžius sakytų tie žmonės, kurie patys tai daro, jaučia ir tuo tiki.
O tada jau nesunku ir vaikams, ir jų tėvams suvokti, kad svarbiausia mūsų visų pareiga patiems mokėti kurti savo gyvenimą, planuoti ateitį ir numatyti savo sėkmę.
Vaikystė tuoj praeis, o jaunystę būtina pasitikti su atitinkamu požiūriu ir visomis sėkmei ir lyderystei būtinomis savybėmis – žinias, jų naudojimo įgūdžius jie gaus bendrojo ugdymo mokyklose, o visa kita tikimės, kad jie, ką jie gaus čia – „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“.
