Keliolikos sakinių raštas – gana iškalbingas ir svarbus, ne toks, kad į jį galima būtų numoti ranka.
Pirmiausia politikas atsiprašo visuomenės, kad jau antra savaitė ji yra priversta klausyti ne apie „Seimo ir Vyriausybės planus ir darbus“. O kas dėl to kaltas? Žinoma, ne jis, R.Karbauskis.
Šiuokart savo tekste Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas tiesiogiai nepamini skaidruolių kaukę nuo naujųjų Lietuvos gelbėtojų nuplėšusios žiniasklaidos, kurios pirmosiose gretose buvo „Lietuvos rytas“.
„Kažkokios įtakingos jėgos“ – taip kaltuosius įvardijęs R.Karbauskis nurodė ir tų piktadarių tikslą: „Dabar jau akivaizdu, kad tai yra pirmas rimtesnis bandymas griauti valdžią, kurią išrinko žmonės.“
Žodžiai – neseniai girdėti. Būtent „elito“ ir „Lietuvos žmonių“ supriešinimo schema buvo grįsta „valstiečių“ rinkimų kampanija ir jų įvaizdis.
O dabar R.Karbauskis tai pratęsė ir paaiškino, kad pralaimėjusios rinkimus jėgos mėgino pasiekti revanšą ir palaužti valią. Tačiau, anot „valstiečių“ vadovo, įvyko priešingai.
„Supratome, jog puolimas prieš Seimo daugumą, Vyriausybę bus nuožmus ir negailestingas, nesiskaitant nei su puolamaisiais, nei su jų šeimos nariais.
Praėjusios savaitės įvykiai tik sustiprino mano pasiryžimą telkti mūsų frakciją, koaliciją, dar aktyviau remti mūsų paskirtą Vyriausybę, kad galėtume įgyvendinti tuos pokyčius, su kurių viltimi žmonės ėjo į rinkimus“, – iškilmingai paskelbė R.Karbauskis.
Kitaip sakant, šiais žodžiais patvirtinama tai, ko galima buvo laukti: G.Kildišienė mandatą paaukojo ne todėl, kad netinkama Seimo narės pareigoms ir tai nėra „silpnumo požymis“ – ši moteris pasitraukė dėl to, kad panaikintų priešams galimybę pasinaudojant ja toliau atakuoti visą valdžią ir asmeniškai R.Karbauskį.
Dar galėjo pridurti – tai ir viešųjų ryšių ėjimas, tikintis, jog G.Kildišienei dingus iš akiračio triukšmas nutils.
Esminę skandalo varomąją jėgą – jo paties ir bendražygės nevykusius mėginimus išsisukti – R.Karbauskis vadina tik beprasmiškomis diskusijomis, į kurias partija neapdairiai įsivėlė.
Čia pat „valstiečių“ vadovas prisiekia tokių klaidų nebekartoti ir daugiau neatiduoti nė vieno frakcijos nario mandato, jei nebus įrodyta, kad buvo pažeisti įstatymai.
Toks primityvus ir dogmatiškas tikrovės vaizdas, dvelkiantis sąmokslo teorija, – nieko nauja mūsų politikos padangėje. Lygiai taip pat mėgino gintis ir apkaltos sūkurio įtrauktas, o netrukus pašalintas prezidentas R.Paksas.
Neatmestina, kad R.Karbauskis net šiek tiek tiki savo skleidžiamomis teorijomis, nes nesunku įžvelgti jo liguistą ambicingumą, beatodairišką troškimą visiems įrodyti, kas čia svarbiausias.
Blogiausia, jog tai gali būti sąmoningas bandymas ne tik mobilizuoti savo partiją bei jos rėmėjus, bet ir dar labiau suskaldyti visuomenę, visus savo oponentus užrašant į „žmonių“ ir Lietuvos priešų gretas.
Šiuo metu panašiai elgiasi radikali dešinioji Lenkijos valdžia. Ji savo pozicijas tvirtina biudžeto pinigus mėtydama žemesniesiems socialiniams sluoksniams ir juos nuteikinėdama prieš opoziciją – „priešus“, „agentus“, „kraugerius“, „komunistus“.
Tik ar visos Lietuvos pirmininku pramintam „valstiečių“ vedliui tokiais metodais pavyks besąlygiškai sucementuoti jo valdomos margos politinės jėgos gretas?
Jau ir šio skandalo metu ne vienas „valstiečių“ frakcijos narys kritikavo aklą lyderio gynybą, kuri skandino visą partiją.
Net Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis nestojo į savo geradario R.Karbauskio pusę ir netgi pareikalavo atsistatydinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovą R.Valentukevičių, kai šis išsyk puolė ginti G.Kildišienę.
Ką jau kalbėti apie premjerą Saulių Skvernelį, kuris atvirai ragino garsiąją „valstiečių“ porą kuo greičiau išsklaidyti visas abejones dėl pasipylusių įtarimų.
Beje, ar R.Karbauskis tebelaiko visas partijos vadžias savo rankose, gali bent iš dalies parodyti ir R.Valentukevičiaus istorijos finišas.
Vakar atsisakęs pats trauktis iš posto VTEK vadovas tikriausiai ne be pagrindo tikisi, kad per procedūrą Seime „valstiečiai“ jį parems arba bent jau nebalsuos už atstatydinimą.
Juolab neatmestina, kad staiga nurašydamas VTEK pirmininką V.Pranckietis galėjo vykdyti ir Prezidentūros nurodymą ar pageidavimą.
Juk prezidentė jau seniai žvairuoja į R.Valentukevičių dėl to, kad VTEK ne visada puldavo smerkti socialdemokratų, nagrinėdama su jais susijusius tikrus ar tariamus skandalus.
Kad ir kaip būtų, savo veiklą naujoji valdžia su ambicinguoju lyderiu priešakyje pradėjo nuo to, ko daugelis jų pirmtakų imdavosi kadencijai bent jau gerokai įpusėjus, – nuo įsitvirtinimo apkasuose, šaukiant apie valstybės kenkėjus ir mėginant jiems atkeršyti.
