„Šie Seimo nariai reikalavo išbraukti fizinių bausmių draudimą ir nepriežiūrą iš smurto prieš vaikus apibrėžimo, ignoruodami, kad tai dažniausiai Lietuvos vaikų patiriamos smurto formos“, – rašoma prie politikų nuotraukų koliažo.
Tiesa, vienas iš nuotraukoje pavaizduotų parlamentarų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys sako, kad toks nuotraukų dalinimasis yra „nekorektiška akcija“.
„Aš pateikiau įstatymo pataisas, smurto apibrėžimą konkretizuodamas. Mano pataisos buvo susijusios su emociniu smurtu ir nepriežiūra. Pasiūliau tokias formuluotes, kokias mes savo laiku komitete esame suderinę su teisininkais, su Civilinio kodekso, su Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Dabar, kiek žinau, panašios pataisos ateina ir iš socialinių reikalų, ir darbo ministerijos, nes tos formuluotės, kurios buvo pateiktos, jos tiesiog nėra suderintos su mūsų teisine praktika ir jose yra daug neapibrėžtumų, kurie gali būtų subjektyviai traktuojami.
Tos pataisos buvo pateiktos, kaip pataisos į įstatymo projektą. Niekas klausimo dėl fizinių bausmių nekelia, jos tiesiog turi būti apibrėžtos taip, kaip supranta teisinė visuomenė ir kokia praktika yra, o ne taip, kaip beletristiškai aprašinėja kai kurie mūsų Seimo nariai. Viskas turi būti surašyta teisine kalba, taip, kad viskas visiems būtų vienodai suprantama, o dėl fizinių bausmių čia išvis nėra ginčo“, – savo pateiktas pataisas aiškino R.J.Dagys.
Pasak politiko, fizinės bausmės, kurias norima uždrausti, telpa į fizinio smurto apibrėžimą. Fizinio smurto sąvoka yra įstatymiškai apibrėžta, tad politikas mano, kad fizinė bausmė įeina į tą patį apibrėžimą.
„Čia yra tikrąja ta žodžio prasme demagoginis noras parodyti, kad kažkas kovoja prieš fizines bausmes, nors iš tikro tik duodamos teisinės formuluotės, o emocinis smurtas ir nepriežiūra yra pagrindinis ginčo objektas“, – situaciją komentavo parlamentaras.
Fizine bausme taptų ir skatinimas mokytis
Kitas įstatymo pataisas pasirašęs Seimo narys, „valstietis“ Povilas Urbšys, tokios nuotraukos platinimą vadina nesąžiningu elgesiu.
„Aš esu prieš bet kokį smurtą vaikų atžvilgiu ir esu už tai, kad tie, kurie naudoja smurtą prieš vaiką neišvengtų atsakomybės. Įstatymo pataisos, kurios yra rengiamos, neturi būti deklaratyvios, jos turi aiškiai apibrėžti, kas yra smurtas, nes su dabartine redakcija, kurie dabar dedasi vieninteliais ir nepakartojamais gynėjais nuo smurto, tai jie įnešė tokias pataisas (atskirus terminus – aut.), kaip „fizinė bausmė“ ir „smurtas“.
Taip čia iškyla klausimas, tai fizinė bausmė yra smurtas ar ne? Jei fizinė bausmė taip pat yra smurtas prieš vaiką, tai kodėl tada tai reikia išskirti? Tada socialinis darbuotojas turės klausti – ar čia fizinė bausmė, ar čia smurtas buvo naudotas? Tai kitas žmogus, pasisamdęs teisininkus sakys, kad čia visiškai neapibrėžiama jo veika, jei jos negalima apibrėžti, kodėl jis turi būti baudžiamas“, – kalbėjo P.Urbšys.
Jis sakė, kad pirminėmis pataisomis fizinės bausmės apibrėžimas išplečiamas tiek, kad jei tėvai vaikui dėl blogo mokymosi neleis eiti į kino teatrą su draugais, tai jau bus galima traktuoti kaip fizinę bausmę.
„Pagal pirminį variantą, tai jau būtų galima laikyti smurtu prieš vaiką, nors tėvai nori tik, kad jis skirtų daugiau dėmesio mokslui, nei pramogoms. Tokiu atveju kai taip praplečiame ribas, mes sukuriame tokią situaciją, kuri tik diskredituos kovą prieš smurtą.
Todėl tie, kurie šį dalyką darosi (dalinasi nuotrauka – aut.), tikrai elgiasi nesąžiningai. Jie dabar nuteikia taip, kad tie, kurie nepritaria jų nuostatai, kurios yra deklaratyvios, jie automatiškai yra prieš smurtą prieš vaikus draudimą. Žemesnį kultūros lygį sunku surasti“, – sakė parlamentaras P.Urbšys.
Pakeistos sąvokos
Iš tikro, peržiūrėjus minimų septynių politikų siūlomas įstatymo pataisas, matyti, kad jose anksčiau minėtos sąvokos nėra visiškai išbraukiamos, o tik sutapatinamos su kitomis arba į jas įtraukiamos.
Pavyzdžiui, pirminiame variante fizinis smurtas apibūdinamas kaip: „kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiką veiksmai, nukreipti į vaiko kūną ir galintys sukelti vaikų skausmą, žalą jo sveikatai, raidai, suvaržyti jo laisvę, sukelti bejėgiškumo būklę ir žeminti jo orumą, taip pat, fizinės bausmės.“
Septynių Seimo narių pasiūlyta sąvoka skamba taip: „kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiką veiksmai, nukreipti į vaiko kūną, sukeliantys vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai arba realų pavojų, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida.“
Taip pat įtraukta tokia sąvoka kaip nepriežiūra, kuri apibūdinama kaip nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei ir dorovinei reidai.
Seksualinės prievartos apibrėžimas pakeistas iš „kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui“, į „seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo“.
Pilną įstatymo pataisų projektą galima rasti čia.
