Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai neseniai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). Jos užmojis – prisiimti lyderystę aukštojo mokslo srityje.
Vienas greičiausiai įvyksiančių aukštojo mokslo pokyčių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) jungtuvės. Šiemet jaunuoliai dar stos į dvi atskiras aukštąsias mokyklas, o 2018-aisiais, planuojama, kad jau į vieną.
Permainas apibrėžiantys dokumentai Seimą pasieks kitą mėnesį, pusmetį užtruks galutiniai derinimai. O VDU, kuriam patikėta pasirūpinti būsimųjų pedagogų likimu, jau rengia planą, kaip pakelti mokytojų rengimo lygį.
VDU siūlo, kad bendras naujas darinys iš dviejų universitetų išsaugotų VDU pavadinimą, o tai, kas šiuo metu yra LEU, taptų VDU Švietimo akademija. Žinoma, pavadinimas gali dar keistis. Švietimo akademija išliktų Vilniuje. Tiesa, dalis būsimųjų pedagogų būtų rengiama Kaune.
Ar LEU dėstytojai gali būti ramūs, kad 2018-aisiais išlaikys darbo vietą?
„Ramus nėra niekas. Kiek sugebėsime priimti studentų į studijų programas, tiek reikės ir dėstytojų“, – sakė VDU rektorius Juozas Augutis.
O studentų skaičius natūraliai mažėja ir, anot J.Augučio, neišvengiamai mažės.
Yra ir dar vienas niuansas: VDU dėstytojai uždirba daugiau nei LEU.
– Lietuvoje turėtų likti keturi penki universitetai. Ar nujaučiate, kurie išliks? – lrytas.lt paklausė J.Augučio.
– Nesu girdėjęs, kad būtų paminėti konkretūs penkių universitetų pavadinimai. Jei turite galvoje keturių universitetų sudarytą asociaciją, labiau priskirčiau tai marketingo dalykams. Tie universitetai toli gražu nėra stipriausieji.
Pagal tarptautiškumą VDU būtų pats stipriausias, ko gero. Taip būtų pagal išorinius vertinimus, įvairiausių reitingų rezultatus. Arba, tarkim, jei paimtume stojančiųjų pirmu numeriu su septynetą siekiančiu ir didesniu vidurkiu skaičių, mūsų parametrai aukštesni nei KTU. Stojančiųjų vidurkis yra aukštesnis nei VGTU.
Tad netinka šitas argumentas, kad tai yra stipriausi ar stabiliausi universitetai. Jei kalbėtume apie finansinę padėtį, tai jei nebūtume stabilūs, nebūtume pakėlę visiems pedagoginiams darbuotojams atlyginimų 10 proc. nuo šių metų.
Gal prisibijoma stipraus konkurento?
- Ar pastaruoju metu justi įtampa aukštojo mokslo sektoriuje?
– Nesakyčiau, kad įtampa, bet supraskite: bendruomenė yra gyvi žmonės. Ypač universitetuose. Juk kad taptum profesoriumi, darbas užtrunka dešimtmečius. Tad kai pradedama neapibrėžtai kalbėti, kas bus, be abejonės, žmones apima netikrumas, kurį reikia išsklaidyti.
– Kalbate ir apie dėstytojus, ir apie studentus?
– Taip. Kalbu ir apie visus universitetus. Lietuva – atviras kraštas. Ir ne tik kai kalbama apie prekių judėjimą. Bet ir studijų atžvilgiu. Didelis skaičius Lietuvos studentų mokosi užsienyje – 10-12 tūkst. žmonių. Tai sudarytų didžiulį universitetą. Jei neatsakingai elgsimės Lietuvoje, galime tą skaičių padidinti.
– Jūsų manymu, ar reikia ir kaip pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą?
– Be abejo, reikia. Pasikeitė situacija. Pirmiausia, demografinė. Ir reikalavimai studijų kokybei išaugo.
Lietuvoje negali būti daug bendrinių klasikinių universitetų. Neturime tokių pajėgumų. Situacija, kad įvairūs universitetai supanašėjo, įdiegė programų, kurios joms nėra būdingos, buvo sukelta populiarumo siekimo, krepšelio sistemos. Dabar pats metas grįžti į normalią sistemą.
Ji galėtų atrodyti šitaip. Lietuvoje galėtų būti du klasikiniais universitetai: Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas Kaune. Vienas klasikinis nebūtų gerai dėl koncentracijos, tokį modelį jau turėjome sovietmečiu.
Turime du labai stiprius, gerai tarptautiniu mastu vertinamus technologijų universitetus, kuriuose studentai turi galimybę gauti ir humanitarinių, ir socialinių mokslų pagrindus. Tai VGTU ir KTU.
Turime tikrai stiprias specializuotas mokyklas, kaip kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos teatro ir muzikos akademija.
Ar sporto ir žemės ūkio universitetai – mažesnės mokyklos, galėtų būti įtrauktos į kitus universitetus, ar ne, tai nėra labai svarbus reformos klausimas. Turėtų būti analizuojamos sąnaudos, kokybės klausimai.
Bet, kaip kad siūloma, sujungti į vieną universitetą visus Kaune kainuotų labai daug (siūlyta Kaune steigti Lietuvos universitetą – red.). O antra reikia atsakyti į klausimą, kokio universiteto mes norime. Jei sujungtume visus Kaune, 100 proc. turėtume technologijų universitetą ir neturėtume klasikinio. Klasikiniame universitete technologijų dalykai negali viršyti 20 proc. Tokia yra tarptautinė patirtis.
– Anksčiau kalbėta, kad LEU galėtų tapti Vilniaus universiteto Pedagogikos fakultetu, dabar jau aišku, kad pedagogus rengianti aukštoji mokykla bus jungiama su jūsų vadovaujamu universitetu.
– Visi supranta, kad ateina laikas, kai mokykloms reikės naujų mokytojų. Jų jau dabar reikia, bet kasmet tas poreikis auga. LEU dabartinėje situacijoje nebeatitinka tų poreikių ir reikalavimų.
Tad ieškoma, kur yra stipriausi edukologų, tyrėjų centrai, kurių baze naudojantis būtų galima sukurti naujos kartos mokytojų rengimo programas.
Taip jau susiklostė, kad vos atkūrus VDU čia patirtimi pasidalyti buvo atvykę Amerikos lietuviai, Europos edukologai, jie sukūrė stiprią pedagoginę mokyklą, kuri iki šiol išliko.
Kita dalis edukologijos specialistų yra LEU, kad ir kaip mes jį kritikuotume.
Tad suprantama, kad šios dvi mokyklos imasi sukurti naują mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemą.
Derybos eina į pabaigą. Surasti variantai, kaip universitetai galėtų dirbti kartu.
O Vilniaus universitetas niekada neturėjo gilių tradicijų rengti mokytojus. Žinoma, studentai, jau mokydamiesi bakalauro studijose, ten gali papildomai įgyti ir mokytojo kvalifikaciją. Tai vadinama nuosekliuoju modeliu. Ir jis yra tinkamas. Dalis mokytojų taip ir turėtų būti parengiami
Tačiau kita dalis mokytojų, ypač progimnazijų, turėtų būti rengiami taikant lygiagretųjį modelį (kai studentas nuo pat studijų pradžių rengiamas tapti pedagogu).
Pagrindinis reikalavimas – sukoncentruoti tyrėjus. Nė vienos studijos negali būti vykdomos nesiremiant moksliniais tyrimais. Tam reikia akumuliuoti,optimizuoti tyrėjų pajėgas.
– Kada abi mokyklos taptų viena?
– Tikimės, kad pateikti pasiūlymus dėl universitetų konsolidacijos Seimui pavyks vasarį. Užtektų pusės metų sutvarkyti kitiems reikalams. Sunku tikėtis, kad šiemet būtų stojama jau į vieną aukštąją mokyklą, bet 2018-aisiais – visai realu.
Sunku pasakyti, kiek laiko užimtų valdymo organų perrinkimas ir kiti reikalai.
– LEU yra Vilniuje, VDU – Kaune. Kokia dalis LEU liktų Vilniuje, o kokia keltųsi į Kauną?
– Tai nereiškia, kad susijungus visos studijos persikeltų į Kauną. Mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo pajėgumai Vilniuje būtų netgi didesni.
Studentai studijuotų abiejuose miestuose. Tie, kas nuosekliuoju būdu mokytųsi, galėtų tai daryti ir Kaune, ir Vilniuje. Tų, kas stotų į ugdymo programas ir nuo pirmojo kurso rengtųsi būti mokytojais, didžioji dalis mokytųsi Vilniuje. Galbūt nedidelė dalis studijuotų Kaune, ypač tai svarbu Kauno regiono moksleiviams – kad jiems nereikėtų važinėti į Vilnių.
Kai kurie didaktikai iš Vilniaus galėtų atvykti į Kauną dėstyti, tokių specialistų turime ir savo universitete.
Dalį dėstytojų mums reikėtų pasirengti – išsiųsti doktorantus į Skandinaviją mokytis. Mes į tai žiūrime įsitempę ir atidžiai, negalime padaryti klaidų, nes vėliau tos klaidos grįš į universitetus.
Studijos rengiant mokytojus neturėtų būti uždaros. Todėl jungimasis ir yra gerai. Studentai galės rinktis kitus dalykus, tobulinti kalbų žinias, IT, verslo pagrindus, kurie šiuolaikiniam mokytojui yra būtini.
Būtų rengiami ir dviejų dalykų mokytojai, ypač tokių reikia kaime. Tai nėra nauja, bet labai šiuolaikiška. Mokykloje dirbama ne tik dėstant dalyką, taikomas ir probleminis mokymas, kai keli dalykai sujungiami, tarkim, kai aiškinama istorija, įtraukiami ekonomikos dalykai, iškyla ir matematikos klausimų. Taip žadinamas vaikų susidomėjimas, kūrybiškumas. O ne vien stengiamasi žiniomis įkrauti kaip bateriją.
Tam turime parengti ir perkvalifikuoti nemažai mokytojų.
