Nuspręsta centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, tai įgyvendinti tikimasi iki liepos.
Tragiškai trūksta bendradarbiavimo
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, L.Kukuraitis ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, ministras teigė, kad susitikime buvo vienbalsiai pripažinta, kad bendradarbiavimo tarp atsakingų institucijų labai trūksta.
“Visi analizuodami šią situaciją ir sisteminę sąveiką, kaip mūsų sistemos sąveikauja, pripažinome, kad yra nedovanotinas nebendradarbiavimas. Yra be galo daug bendradarbiavimo ir veikimo kartu trukdžių, nesuderinamumo“, – sakė L.Kukuraitis.
Įvardinti esminiai pokyčiai
Pasak jo, kadangi Vyriausybės darbą norima kiek įmanoma labiau organizuoti horizontaliu principu, tarpusavio sąveika, tai ir penktadienio susitikime buvo derinti tokios sąveikos principai.
„Vienas iš tų principų yra registrai. Praktiškai visos sistemos turi duomenis apie asmenis, apie šeimas. Tuo tarpu tais registrais yra nesidalinama arba dalinamasi nepakankamai. Pirmiausia peržiūrėsime visus registrus tam, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir visi kiti veikėjai, kurie yra susiję su asmeniu, ar švietimo sistema, ar sveikatos, jie galėtų prieiti ir matyti, su kokia asmens situacija susiduria“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Antras naujas dalykas, kurį norima įvesti, tai yra algoritmai, kurie padės išsiaiškinti kas, ką ir kaip informuoja, kokius veiksmus daro gavus informaciją apie smurto ar nepriežiūros atvejus.
„Tuos algoritmus reikia patvirtinti, juos išdirbti ir patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Taip pat reikia skatinti ir įvesti komandinį darbą savivaldoje su šeimomis, tai yra, staigi pagalba ekspertų iš visų sistemų – socialinės, sveikatos, psichologų ir kiti, kurie staigiai reaguotų, diagnozuotų situacijas ir spręstų ar paimti vaiką iš šeimos, ką turi tėvai daryti, kad situacija keistųsi ir stebėtų procesą“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
Ministras teigė, kad svarbu persvarstyti vaikų teisių apsaugos tarnybų funkcijas ir jas išgryninti, nes jų yra per daug, kad būtų galima tinkamai atstovauti vaiko interesus ne tik prieš šeimą, bet ir institucijas, kurios tinkamai neatlieka savo darbo.
„Dėl to norisi vaikų teisių apsaugos skyriams suteikti nepriklausomą funkciją santykiuose su savivalda. Tai reiškia, kad centralizuoti, kad vaikų teisių apsauga turėtų balsą vietos savivaldoje, o taip pat ir visuomenėje, dėl to, kas yra daroma ir ko trūksta.
Taip pat turi būti aiškūs socialinio darbo, smurto įvertinimo instrumentai, kurių deja, bet per šiuos daugiau nei 20 metų mes universalių, standartizuotų, dar iki šiol neturime. Socialiniai darbuotojai dirba pagal savo asmenines praktikas arba viena kita savivaldybė ką yra išdirbusi“, – žurnalistams pasakojo L.Kukuraitis.
Pasak ministro, tikėtina, kad centralizacija užtikrintų standartizuotą ir kokybišką sistemų veikimą, nepriklausomumą nuo vietinių politikų.
„Kol kas greičiausiai tai perimtų (prižiūrėti vaikų teisių institucijas – aut.) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, žiūrėtume, ar tai būtų mums pavaldi įstaiga, mes dar čia turime savo vidinį darbą nuveikti“, – sakė L.Kukuraitis.
Paklaustas, ar nebijo, kad tokia pertvarka sulauks pasipriešinimo iš savivaldybių, ministras buvo lakoniškas: „Deja, mes nebegalime laukti. Reikia daryti pokyčius ir greitai, nes turime turėti vaikų balsą nepriklausomą.“
Pasak ministro L.Kukuraičio, pokyčiai turėtų būti padaryti per artimiausias kelias savaites.
Darbuotojų aprūpinimas – problema
Tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pripažino, kad tinkamas socialinių darbuotojų aprūpinimas darbui būtinais ištekliais, yra problema.
„Mes suprantame, kad socialinei sričiai yra skiriama per mažai pinigų, palyginus su visa Europos situacija, ir čia premjeras sakė dabar į pinigus nežiūrėti, išdirbkime sistemas ir pinigai turi atsirasti“, – sakė L.Kukuraitis.
Pradėtas tarnybinis patikrinimas
„Mes dabar jau matome, kad galėtume savo rekomendacijose numatyti atvejus, kada yra nukentėję vaikai, kad aukštesnis prokuroras privalomai tikrintų nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus, atsisakyti padėti.
Žinoma, labai graudu, kai nutinka tokie įvykiai, kai mes apie tai kalbame, kad mes turime papildomai kažką atlikti, paprastai mes manome, kad institucija pakankamai gerai funkcionuoja, bet šiuo atveju, tarnybinis tyrimas taip pat atsakys į klausimus ar prokuratūra savo kompetencijos ribose viską atliko ar galėjo atlikti geriau ir bus priimti sprendimai“, – sakė generalinis prokuroras E.Pašilis.
Jis teigė, kad šiuo metu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pirmojo ikiteisminio tyrimo, kuris dėl smurto prieš mažametį buvo pradėtas 2016-ųjų lapkritį.
„Šiuo metu jis yra sujungtas su dabartiniu tyrimu dėl tyčinio nužudymo ir tai turėtų būti gana platus patikrinimas, kompleksinis, mes bandysime pažvelgti ir per viešo intereso prizmę, kitas institucijas, tokie nurodymai yra duoti ir Kauno apygardos prokuratūrai.
Tyrimo viena kryptis yra dėl prokuroro veiksmų, ar būta kažkokio aplaidumo, ar tinkamai atliktos pareigos. Kitas dalykas, ar kitos institucijos tinkamai sureagavo“, – kalbėjo E.Pašilis.
Taip pat bus patikrinti visi 2016 metais nutraukti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus.
