„Šiandien, mirus šeimoje sumuštam keturmečiui, jau nereikia įtikinėjimų, argumentų, skambių ar jaudinančių frazių, kad būtų garsiai pasakyta, jog būtina visiems Lietuvos žmonėms suvokti, kaip reikalinga pagalba smurtą patiriančiam vaikui. Juk įstatymų pataisos draudžiančios bet kokį smurtą prieš vaikus buvo parengtos jau 2012 metais. Tuomet suskilo ne tik politikų nuomonės, bet ir visuomenės. Tuomet pataisų rengėjai, taip pat ir aš, sulaukėme didelio pasipriešinimo su argumentu, kad „vaikas yra šeimos nuosavybė ir valstybė negali kištis“, – sako Seimo narė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.
Socialdemokratai nuo artimųjų rankos žuvusio keturmečio vaiko žūties dieną garsiai primena, kad vaikas negali būti vien šeimos nuosavybė, kad būtinos ir įstatymų pataisos, numatančios smurtavimo apibrėžimus. Ir ne tik politikų, bet ir visos visuomenės požiūris į bet kokį smurtą įvertinant jo pasekmes.
„Tiesa ta, kad teisės aktų, saugančių vaikus nuo smurto, ir dabar yra pakankamai, nepakanka vykdymo, nepakanka vaiko teisių apsaugos skyrių ir socialinių darbuotojų požiūrio, kartais ir kompetencijos, nepakanka pačios visuomenės, artimųjų, kaimynų, giminių, pačios šeimos požiūrio į galimą smurtą“, – teigia R.Šalaševičiūtė.
