Antradienį daugybė kauniečių vyko į netradicinę ekskursiją – traukė pažiūrėti, kaip atrodo naujoji autobusų stotis. Ji duris atvėrė po 1 metus ir 2 mėnesius trukusių rekonstrukcijos darbų.
Stoties kūrėjai siekė, kad šis objektas ne tik būtų patogus, bet ir taptų įsimintinas. Tam naudojo nepigias ir net specialiai Vokietijoje tik Kauno autobusų stočiai gamintas medžiagas.
Pirmosiomis dienomis stotyje apsilankę kauniečiai ir miesto svečiai smalsiai dairėsi, tyrinėjo jos privalumus ir ieškojo trūkumų.
Į stotį traukė lyg į muziejų
Savaitės pradžioje atnaujintoje Kauno autobusų stotyje vaikštinėjo daugybė žmonių. Ne vienas, išsitraukęs telefoną, fotografavo ir skubėjo dalintis su bičiuliais.
Kai kurie sutikti žmonės pasakojo, kad į miesto vartais vadinamą autobusų stotį atvyko specialiai.
„Gyvenu netoliese. Stotis man kelia sentimentų, nes visą gyvenimą stebėjau, kaip ji keitėsi. Naujausi pokyčiai džiugina. Labai patogu, kad viename komplekse telpa ir prekybos centras, daug smulkių parduotuvių“, – kalbėjo kaunietis Raimundas Valaitis.
Žmonės jaučia pasididžiavimą
Viešnios iš Biržų stotyje laukusi Greta Garmutė sakė, kad labai didžiuojasi Kaunu.
„Smagu, kad turime dar vieną išskirtinį objektą. Labai patogus požeminis automobilių garažas. Matyti, kad architektai gerai pasuko galvą, kaip suplanuoti įvairios paskirties patalpas. Taip pat matyti, kad pasistengė ir sukūrė puikios architektūros statinį“, – kalbėjo moteris.
Kita kaunietė, Jurga Kupčinskienė, atskleidė, jog jai labiausiai patiko tai, kad peronuose ir stoties viduje yra įrengtos elektroninės informacinės lentos.
„Jose net pagyvenę žmonės aiškiai gali matyti visą su kelionėmis autobusu susijusią informaciją. Patogus ir siuntų skyrius“, – pažymėjo moteris.
Pradžiugino ir tualetai
Iš Vilniaus į Kauną dažnai važinėjanti studentė Raminta Urbonavičiūtė pasakojo, kad jau išbandė ir stotyje įrengtą tualetą.
„Stotis gražesnė ir patogesnė nei Vilniuje. Net įėjimas į tualetą patogesnis“, – tikino studentė.
Tačiau jaunas keleivis Justas Jankauskas pastebėjo, kad pirmosiomis dienomis dar neveikė savitarnos kasos.
„Norėjau išbandyti šią naujovę, tačiau savitarnos kasos neveikia. Darbuotojai sakė, kad dar reikia atlikti kai kuriuos techninius darbus. Jos pradės veikti po kelių savaičių“, – pasakojo vaikinas.
Kauniečiai sakė, kad kol kas didelių trūkumų ar nepatogumų stotyje nepastebėjo.
„Nuo šiol čia galima skirti pasimatymus. Stotis įrengta taip, kad visą laiką esi po stogu. Čia šviesu ir skamba muzika. Nuotaika – tarsi būtum nuolatinėje šventėje“, – juokavo solidaus amžiaus pora Vida ir Kęstutis Dalinkevičiai.
Dirbo patyrusi komanda
Kauno autobusų stoties projektą kūrė garsių architektų komanda – Jurgita Šnapštienė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas ir konstruktorius Eugenijus Skirius. Jiems vadovavo architektas Gintaras Balčytis.
Patyręs architektas sakė, jog kuriant visuomeninių pastatų projektus visada labai svarbu, kad jie turėtų savitą veidą.
„Tokie pastatai tampa miesto veidu. O stotis yra tarsi vartai į miestą. Ji žmonėms sudaro pirmąjį miesto įspūdį. Todėl ypač svarbu, kad ji būtų išskirtinė“, – įsitikinęs G.Balčytis.
Terminalai – pirmieji šalyje
Architektų komandai pavyko tai pasiekti. Į autobusų stotį galima patekti pro pagrindinį įėjimą Vytauto prospekte. Lauke prie įėjimo suformuota savotiška nedidelė aikštė. Įrengta viešojo transporto stotelė su netipine stogine.
Patekus į stotį atsiduriama pasaže, kur veikia įvairios nedidelės parduotuvės, užkandinės, knygynas, taip pat prekybos centras.
Toliau keliaujant pasažu patenkama į autobusų stoties salę. Čia įrengtos įprastos ir savitarnos kasos. Savitarnos terminalai – pirmieji Lietuvoje. Greta įrengti ir modernūs tualetai.
Įrengė ir eskalatorių
Iš salės automatinės ir besisukančios durys veda į keleivių įlaipinimo peroną. Jame įrengta 21 aikštelė.
Stoties viduje ir perone veikia elektroniniai informaciniai ekranai. Juose matyti detali informacija apie autobusus, jų atvykimo, išvykimo laiką ar vėlavimą.
Stoties šone įrengtas siuntų skyrius, kur siuntinį galima palikti ar jį pasiimti neišlipus iš automobilio.
Antrajame pastato aukšte įsikūrusi stoties administracija. Rūsyje – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje gali tilpti 200 automobilių ir 100 dviračių. Pirmas dvi valandas už automobilio stovėjimą mokėti nereikia.
Patekti į požeminę aikštelę galima iš Vytauto prospekto arba Girstupio gatvės. Palikus automobilį į stoties patalpas užkelia eskalatorius. Keleivių išlaipinimo aikštelė įrengta iš Bažnyčios gatvės pusės.
Turėjo daug užduočių
Kurdami projektą architektai apgalvojo visas detales, kad judėjimas stotyje būtų patogus.
„Tai mazgas, kur susitinka keleiviai, miesto viešasis, priemiestinis, tarpmiestinis ir tarptautinis transportas. Taip pat dviratininkai, lengvųjų automobilių vairuotojai, prekybos centro pirkėjai. Norint, kad visi jaustųsi patogiai, netrukdytų vieni kitiems, reikėjo apgalvoti daugybę funkcionalių detalių“, – pasakojo G.Balčytis.
Atrodo, kad jiems tai pavyko. Atvykti, patekti į stotį, ją pereiti ir pasiekti peronus labai patogu.
Stoties akcentas – arka
Pastatas išsiskiria ne tik funkcionalumu, bet ir savo architektūrinėmis detalėmis.
Unikalios yra Vytauto prospekto aikštelę ir stoties peronus dengiančios stoginės, įrengtos 8 metrų aukštyje. Tai – konstruktoriaus Eugenijaus Skiriaus sumanymas. Dėl to keleiviai net būdami ne pastato viduje visą laiką yra po stogu.
Taip pat šios stoginės suteikia objektui išskirtinumo. Pagrindinis jų akcentas – arka su didžiuliu Vokietijoje pagamintu laikrodžiu. Jos aukštis – 18 metrų.
Puošia išskirtinės plokštės
Pastato fasadui panaudotos specialios keraminės plokštės. Jos taip pat buvo gamintos Vokietijoje ir skirtos specialiai Kauno autobusų stočiai.
Pastato apdailai naudota nedegi beržo mediena. Stoties salės grindys dengtos stambiomis ornamentuotomis ir vienspalvėmis šviesiomis granito plokštėmis.
Laukiant autobuso akis galima paganyti žvelgiant į pastato lubas. Jose įtaisyti efektingi malūno sparnus primenantys šviestuvai. Natūrali šviesa krinta per lubose įrengtas apvalias angas.
„Visos šios architektūrinės priemonės leido sukurti ilgalaikį išskirtinės architektūrinės išraiškos statinį svarbioje miesto vietoje“, – sakė G.Balčytis.
Restauravo carinį pastatą
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir senajam buvusiam stoties pastatui. Raudonų plytų namas buvo statytas 1894 metais. Jame šeimininkavo ketaus liejyklos „Minerva“ administracija.
1936 metais čia įsikūrė tarpmiestinė stotis. Statinys buvo rekonstruotas 1981 metais. Tada visiškai pakito jo vidus.
Nors pastatas neįtrauktas į kultūros paveldo sąrašus, jo fasadą buvo nuspręsta restauruoti ir palikti visas carinio laikotarpio fasado detales.
Sutrūkinėjusios plytos buvo keičiamos autentiškomis. Restauruotos metalinės fasado dekoravimo detalės. Pastatas buvo įspūdingai apšviestas.
Dabar išskirtiniame pastate veikia restoranas. Įrengtos ir nuomojamos biurų patalpos.
Dirbo Kauno įmonė
Kauno autobusų stoties rekonstrukcija kainavo 9 milijonus eurų.
Projekto užsakovė – įmonė „Kautros nekilnojamasis turtas“. Valdytoja – „Kautra“.
Darbus atliko kauniečių įmonė „Autokausta“.
Bendrasis pastato plotas – 13 tūkstančių 200 kvadratinių metrų.
Autobusų stotis užima 1700 kvadratinių metrų.
Darbų metu buvo atnaujintas Vytauto prospektas, sutvarkyta Bažnyčios gatvės infrastruktūra, atvertas ilgai nenaudotas Girstupio skersgatvis.
Dar vyksta požeminės perėjos Vytauto prospekte remontas. Jis vykdomas pagal atskirą projektą.
