Komentuojant tragediją Kėdainiuose, kur praėjusį trečiadienį 4 metų Monikos Abromaitienės sūnų negyvai sumušė jos sugyventinis Gediminas Kontenis, o motina jo negynė ir net galimai prisidėjo, „Facebook“ užvirė diskusija apie prievartos taikymą auklėjant vaikus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) edukologijos magistrė, Jurbarko vaikų sporto trenerė Diana Arlauskaitė „Facebook“ paskyroje parašė: „Kartais beržinės košės reikia. Netiesa, kad reikia tik glostyti. Kartais reikia ir beržinės košės – kiek žinau iš liaudies medicinos, ji aktyvina smegenis.“
Ar beržinė košė padeda mąstyti?
Pastarieji žodžiai ypač išgąsdino A.Tapiną: juk Kėdainiuose vaiką nužudę sadistai policijai teigė, kad smurtavo „pedagoginiais motyvais“ – esą vaikas nemokėjo ištarti skaičių.
„Diana mano, kad nereikia tik glostyti, o kad beržinė košė gali būti neblogas vaistas prieš vaikų išdaigas. Diana mano, kad liaudies medicinoje beržinė košė aktyvina vaikų smegenis. Edukologijos magistrė viešai rašo, kad smurtas prieš vaiką AKTYVINA jo smegenis“, – ironiškai socialiniame tinkle pastebėjo A.Tapinas.
Kauno vaikų darželio „Želmenėlis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Saulė Šerėnienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) švietimo vadybos magistrė, „Facebook“ diskusijoje pareiškė tokią savo nuomonę: esą tarp užmušimo ir beržinės košės yra didelis skirtumas.
„Jūs, be abejo auklėjant, be taisyklių ir kaifuojat, koks vaikas yra genijus. Užaugom visi gavę į uodegas ir tapome žmonėmis“, – teigė pedagogė.
Žurnalistas A.Tapinas į S.Šerėnienės nuomonę apie auklėjimą beržine koše reagavo itin aštriai ir parašė komentarą:
„Saulė mano, kad tarp beržinės košės ir užmušimo yra skirtumas ir kad visi užaugom gavę į uodegas ir puikiais žmonėmis tapome. Saulė mano, kad „va per tuos nemuštus vaikus ir nesuvaldo mokyklos. Saulė neteisina Kėdainių, bet... Saulė realiai mano, kad mušti vaikus yra OK, jeigu tik jų neužmuši. Saulė yra Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovė, kuri padeda jauniems socialiniams pedagogams greičiau įsisavinti žinias. Galbūt kaip duoti darželyje beržinės košės, kad žymių neliktų. Saulė skaito paskaitas švietimo konferencijose.“
A.Tapinas teigė, kad nors ir savaitgalis, su juo susisiekė Kauno miesto savivaldybės atstovas ir pasakė, kad ateinantį pirmadienį S.Šerėnienės pareiškimai socialiniuose tinkluose bus apsvarstyti.
Teigė, kad buvo neteisingai suprasta
Portalas lrytas.lt kalbėjosi su S.Šerėniene – ji tikino, kad A.Tapinas klaidingai suprato jos žodžius.
„Aš esu prieš smurtą auklėjant vaikus. Griežtai prieš. Sakydama „beržinė košė“ turėjau omenyje ne mušimą, o drausminamąsias priemones – griežtą žodį, reikalavimą laikytis taisyklių. Pavyzdžiui, liepti vaikui ramiai pasėdėti ant kėdės irgi yra „beržinė košė“.
Ir turėjau omenyje ne darželinukus, o vyresnio amžiaus vaikus, moksleivius. Dabar nežinome, kaip su jais susitarti, neįmanoma priversti jų laikytis taisyklių. Ir dėl to kalti visų pirma tėvai, kurie savo atžaloms duoda visišką laisvę be ribų ir taisyklių. Kai penktoko mamai pasakiau, kad jos vaikas rūko, šioji išpūtė akis – kaip, rūko prastas cigaretes, ne tas, kurias jam perku? Štai iki ko privedė nežabota laisvė. Mūsų vaikystės laikais – taip, būdavo paimamas ir diržas, bet niekas vaikų neužmušinėjo. Štai ką norėjau pasakyti“, – tikino pedagogė.
S.Šerėnienė atkreipė dėmesį, jog ji pasisakė laisvos diskusijos metu socialiniuose tinkluose, o ne darydama mokslinį pranešimą – gal dėl laisvo pareiškimo stiliaus jos žodžiai buvo suprasti netiksliai.
Diržas – smurto, o ne auklėjimo priemonė
Diskusijoje dalyvavęs interneto komentatorius Valdas Pranevičius irgi tramdė A.Tapiną parašęs: „Andriau, aš esu panašios nuomonės apie beržinę košę kaip ir jūs, bet jūsų beapeliacinis žmonių, turinčių kitokią nuomonę, pasmerkimas, net nebandant pateikti jokių argumentų („nes gi viskas ir taip savaime aišku“), iš karto nužudo bet kokią dialogo ar bent jau diskusijos galimybę.“
Tačiau žurnalistas iš savo pozicijų nesitraukia. Portalui lrytas.lt jis taip aiškino savo argumentus: „Beržinę košę kaip auklėjimo priemonę pedagogės gynė kilus diskusijai apie tragediją Kėdainiuose. Tad aišku, kad turėjo omenyje smurtą.
Man štai kas keista – atseit ribotą smurtą prieš vaikus daugelis pateisina sakydami, kad neklaužadų kitaip neišauklėsi, nesudrausminsi, jie išveda iš kantrybės, tad nieko blogo sušerti kitą kartą per užpakalį diržu. Bet kodėl tada nepateisiname, jei taip elgiasi suaugęs žmogus – tarkime, sunervino kolega darbe – tekšt jam antausį! Tada jau blogai. O suduoti vaikui – nieko blogo? Kur yra riba tarp „saikingo“ ir „perlenkto“ smurto prieš vaiką?
Atseit pliaukštelėti kartą kitą per užpakalį diržu – viskas gerai. O jei ne kartą kitą, o dešimtis kartų? O jei ne diržu, o sagtimi? O jei ne per užpakalį, o per galvą? „Beržinės košės“ atsiprašant pedagogika ir atvedė iki tragedijos Kėdainiuose“, – įsitikinęs A.Tapinas.
Dėl mažamečio nužudymo Kėdainiuose įtarimai yra pareikšti už narkotikų platinimą jau teistam G.Konteniui ir vaiko motinai M.Abromaitienei. G.Kontenis suimtas trims mėnesiams, M.Abromaitienė – savaitei.
Bylą tiriantys prokurorai sakė, jog G.Kontenis iš esmės prisipažino mušęs posūnį. Jis teigė, kad ir vaiko motina yra naudojusi smurtą. Pagal turimą informaciją, M.Abromaitienė ne tik negynė savo mušamo vaiko, bet ir dangstė smurtaujantį sugyventinį.
Visoje Lietuvoje vyko protesto akcijos prieš smurtą šeimoje. Nužudytam mažamečiui atminti uždegtos žvakutės ir prie Seimo.
