Nepaisė svarbaus patarimo
Po savaitgalio, per kurį įsiplieskė G.Kildišienės automobilio nuomos skandalas, komunikacijos specialistai sutartinai pripažino, kad nei L.Ulevičius, nei „valstiečių“ lyderiai nebuvo pasirengę rimtai krizei, o skandalo epicentre atsidūrusi G.Kildišienė blaškėsi lyg iš eketės ištraukta žuvis.
„Valstiečių“ komunikacijos koordinatoriui liko tik apgailestauti, kad buvo įspėjęs politikus apie problemas, kurių kyla, kai reikalai tvarkomi neskaidriai.
„Net geriausios jūsų idėjos virs pelenais, jeigu netyčia paaiškės, jog jūsų gera iniciatyva pernelyg šviesina finansinę padangę jūsų ar artimųjų gyvenime“, – savo tinklaraštyje vos prieš tris mėnesius rašė L.Ulevičius, pateikdamas ir daugiau instrukcijų, kaip sėkmingai pradėti darbą Seime.
Keliais aiškiai išdėstytais patarimais konsultantas atkreipė į save rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dėmesį ir netrukus gavo darbą Seime. Tačiau akivaizdu, kad G.Kildišienė neskaitė L.Ulevičiaus tinklaraščio.
Dėl leidimo įeiti į Seimą – kova teisme
Būtent asmeninis tinklaraštis kadaise L.Ulevičiui atvėrė Seimo rūmų duris.
Kai kurie Seimo kanceliarijos darbuotojai iki šiol jaučia kartėlį, prisiminę rūpesčius, kuriuos prieš dešimtmetį kėlė atkakli L.Ulevičiaus kova dėl teisės lankytis parlamente.
Komunikacijos specialisto pavardė tapo lyg ašaka gerklėje Seimo Ryšių su visuomene skyriui, kai L.Ulevičius kreipėsi į teismą negalėdamas gauti nuolatinio leidimo įeiti į Seimo rūmus. Jis siekė įrodyti, jog tinklaraščio autoriaus vaidmuo visuomenei yra lygiai toks pat svarbus kaip ir žurnalisto, kuris Seime renka informaciją.
Teismo posėdžiai truko porą metų, ir L.Ulevičius pasiekė pergalę – jo skundas dėl Seimo kanceliarijos veiksmų buvo patenkintas. 2009 metų balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Seimo Ryšių su visuomene skyrių akredituoti L.Ulevičių ir išduoti jam nuolatinį leidimą įeiti į Seimo rūmus.
Nėrė į skandalo sūkurį
L.Ulevičiaus byla prieš Seimo Ryšių su visuomene skyrių sukėlė daug diskusijų tinklaraštininkų bendruomenėje. Tačiau ji nė iš tolo nesulaukė tokio dėmesio, koks užgriuvo L.Ulevičių 2004 metų pradžioje, kai jis nusprendė prisidėti prie Rolando Pakso patarėjų komandos per prezidento apkaltos skandalą.
Jaunas viešųjų ryšių patarėjas R.Pakso neišgelbėjo, bet per porą tarnybos mėnesių įgijo neįkainojamos patirties. Tačiau kodėl savo patirtimi L.Ulevičius nepasinaudojo, kai skandalas čirškino Ramūną Karbauskį ir jo aplinką?
Pelnė trolio vardą
Buvę L.Ulevičiaus kolegos sutaria, kad noras išbandyti naujus dalykus, pasinaudoti pasitaikančiomis progomis, o kartais net provokuoti paverčia viešųjų ryšių specialistą gerai matomu žmogumi.
Vis dėlto komunikacijos specialistui ne visada pavyksta susidoroti su iššūkiais.
Būtent po provokacijos su Seimo nariu Vytautu Gapšiu L.Ulevičius pelnė interneto trolio vardą.
2012 metų spalį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys L.Ulevičius per socialinį tinklą „Facebook“ Darbo partijos nariui V.Gapšiui parašė gluminančią žinutę.
Politikui kilo klausimas, ar L.Ulevičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, mat susidarė įspūdis, kad VRK narys ieško būdų pasiekti naująjį aplinkos ministrą, norėdamas aptarti su privačiu verslu susijusius klausimus.
Išgirdęs, kad V.Gapšys paviešino žinutės turinį, L.Ulevičius ėmė teisintis norėjęs tik „patrolinti“ ir paprovokuoti Seimo narį. „Trolinimo“ istorija gerokai įsiūbavo visą VRK laivą ir sukėlė galvos skausmą komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui, kuris stengėsi nuraminti kilusias aistras.
Z.Vaigausko laivas neapvirto
L.Ulevičius savo klaidos dėl nevykusios provokacijos nepripažino. Jis ragino atsistatydinti Z.Vaigauską ir visus kitus VRK narius. Z.Vaigauskas su tokiu pasiūlymu nesutiko.
Tada L.Ulevičius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir apskundė VRK pirmininką bei dar septynis komisijos narius.
Vis dėlto Z.Vaigausko laivas atlaikė viešųjų ryšių specialisto sukeltą audrą. L.Ulevičiaus pastangos rezultatų nedavė ir jis 2013 metų vasarį pasitraukė iš VRK ir ėmėsi naujų iššūkių.
Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas L.Ulevičių pripažino kaltu dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.
Dirbo ir su Moterų krizių centru
Ilgiau negu dešimtmetį bendraudamas su politikais ir konsultuodamas verslą L.Ulevičius žino, kaip veikia lobizmo mechanizmas. Todėl viešųjų ryšių specialistas privalo būti labai apdairus, kad antrą kartą neužliptų ant to paties grėblio – viešųjų ir privačių interesų derinimo.
Bendrauti mėgstančiam žmogui dabar tikriausiai tenka susilaikyti nuo kontaktų su buvusiais savo klientais, kad nekiltų įtarimų dėl galimo interesų konflikto.
Klientų, su kuriais teko dirbti L.Ulevičiui, sąrašas ilgas.
Savo tinklaraštyje jis nurodo, kad yra konsultavęs įvairias verslo ir visuomenines organizacijas, politikus ir tarptautines bendroves. Iš viso konsultanto sąraše – daugiau negu pusšimtis bendrovių, institucijų, asmenų. Tarp jų – ir pasaulinis informacinių technologijų milžinas „Microsoft“, ir Kauno apskrities moterų krizių centras, ir Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacija.
Būtent Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), kuriai vadovauja verslininkas Samoilas Kacas, aktyviai seka Seimo narių veiklą ir teikia savo pasiūlymus įstatymų leidėjams.
Asociacija atvirai kritikuoja Valstybinę lošimų priežiūros komisiją, siūlo keisti Lietuvoje galiojančius įstatymus ir į Seimą siunčia lobistus.
Pernai NLŽVA prezidentas ir lošimo aparatų tinklo „Tete-A-Tete“ savininkas S.Kacas išplatino viešą laišką, skirtą Jungtinės Karalystės ambasadorei Claire Lawrence. Diplomatei S.Kacas guodėsi, kad sąlygos jo verslui Lietuvoje nėra palankios.
Galbūt neatsitiktinai po Seimą dabar „vaikšto“ S. Kaco verslo interesus atitinkantis raštas LR Generalinei prokuratūrai, kuriam prašoma Seimo narių paramos.
Verslininkui užkliuvo A.Veryga
Į aktyvią S.Kaco veiklą dar prieš kelis metus dėmesį atkreipė dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tada visuomenės veikėjui užkliuvo, kad socialdemokratas Bronius Bradauskas galimai atstovauja lošimų verslo interesams.
„Jo manymu, svarbiau nei ekspertų nuomonė yra jo sąžinė, pagal kurią jis balsuoja. Panašu, kad tos sąžinės vardas yra Kacas“, – pareiškė A.Veryga, pabrėždamas, kad lošimų automatų verslo plėtra gali sukelti nemažai pavojų.
Savo ruožtu S.Kacas pernai prieš Seimo rinkimus pliekė A.Verygą, kuris Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše buvo įrašytas penktuoju. S.Kacas tikino, kad biomedicinos mokslų daktaras ir psichiatras A.Veryga demonizavo lošimų verslą ir palaidojo kaunietišką verslininko svajonę.
Apie darbo virtuvę kalba nenoriai
Apie tai, ar „valstiečių“ pasiūlymas juos konsultuoti viešųjų ryšių klausimais pakoregavo jo profesinius planus, L.Ulevičius teigė nenorintis viešai kalbėti: „Apie esamus klientus nenoriu kalbėti, o buvusiųjų taip pat reikėtų atsiklausti leidimo.“
Pašnekovas teigė, kad jo sutartis su politine partija numato daug tiek kitų klientų konsultavimo galimybių, tiek apribojimų.
Paklaustas, ar iki šiol savo darbo praktikoje yra turėjęs krizinių situacijų, panašių kaip įsiplieskus skandalui dėl Seimo narės G.Kildišienės prabangaus automobilio, L.Ulevičius atsakė: „Mano viena veiklos sričių – krizių valdymas, tik pačių krizių gali būti labai įvairių. Vienos mažiau matomos, kitos – labiau.“
Pasak jo, kiekviena krizė „pasirūpina“ kelių naujų žilų plaukų atsiradimu, tad ir partiją krėtęs skandalas – ne išimtis, o ir apie jo pabaigą dar anksti kalbėti.
„Sunku pasakyti, ar dabar viskas pradės rimti, mat jei dienos pabaigoje sužinosime dar kokią nors aplinkybę, pabaigos dar gali ir nebūti. Esminė šitos krizės problema buvo informacijos stoka iš krizę patiriančių asmenų, bet tai jau ne komunikacijos, o vadybos klausimas. Kai negauni net bazinės informacijos, planuoti veiksmus galima tik apgraibomis“, – kalbėjo L.Ulevičius.
Priminus darbo su kitu skandalingu politiku R.Paksu laikotarpį L.Ulevičius suskubo paaiškinti, kad anuomet situacija buvo visai kitokia.
„Tai buvo prieš trylika metų, kitokia tuomet buvo politika ir kitokia komunikacija ir net ryšių su visuomene rinka buvo kitokia. Tada buvau atsakingas už vieną sritį, dabar jau už kitą, juk negalima visko dėti ant vieno kurpalio ir lyginti obuolių ir kiaulienos“, – juokavo jis.
Lengviau darbuotis su politikais ar su verslo sektoriumi?
„Kiekvienas projektas yra išskirtinis, visur yra trūkumų ir privalumų. Dabar net politikoje informacija yra išskaidyta ir turi skirtingus lygius. Juk jei antras žmogus partijoje Saulius Skvernelis sužino visas aplinkybes penktą skandalo dieną, tai galimybės visą informaciją gauti komunikuojantiems asmenims yra dar mažesnės“, – mintimis dalijosi L.Ulevičius.
Į kolegų kritiką, kad tuomet, kai įsižiebė pirmosios skandalo kibirkštys, L.Ulevičius visą savaitgalį ramiai žvejojo ir net nekėlė telefono ragelio, jis turi kitą atsakymą: „Jei tikite, kad aš tuo metu tikrai žvejojau, o ne visą parą dirbau... Tai taktiniai sprendimai, o ne aplinkybės, kurios aprašomos socialiniuose tinkluose. Pačioje krizės pradžioje būtina gauti laiko, o jau paskui jį planuoti ir priimti sprendimus.“
