Norite pavyzdžio? Prašau. Prieš pusantrų metų rašiau straipsnį apie tai kaip iš mamos, gyvenančios tvarkingame bute, nesmurtaujančios, negeriančios, dirbančios, per valandą buvo atimtas šešiametis ar penkiametis vaikas. Ne primuštas, o tada, kai ji vaiką išleido į vandens parką papramogauti su atskirai gyvenančiu tėvu, atvykusiu iš Anglijos. Po valandos atvažiavusi pasiimti vaiko jo neberado. INSTANCIJOS jį pasėmusios ir NEŽINIA KUR išsivežusios! O tėvas leidęs.
Buvo šeštadienis. Motina puolė skambinti į policijos skyrius. Visur tas pats atsakymas – nieko negalim atskleisti, gal žinom, gal nežinom. Paklaikusi motina puldinėja vienur kitur – nieko, šeštadienis, vaiko apsaugos tarnybų telefonai tyli.
Nežinia kur gavusios mano mobilaus telefono numerį motinos skambutis iš lovos mane išvertė vidurnaktį. Koks žurnalistas nesureaguotų? Jau ryte buvau jos namuose. Išpuoštas vaiko kambarys, pilnas žaislų. Tvarkinga mama. Taip, įtarimų kilo, kai mama parodė krūvą medicinos dokumentų, esą jos vaikas serga, o gydytojai nepripažįsta. Bet jei mama turi psichologinių problemų, ar INSTANCIJOS gali tokiu būdu pagrobti vaiką?
Skaitau krūvą dokumentų. Nei vieno įspėjimo, kad vaikas buvęs neprižiūrėtas, jis niekad nebuvęs skriaustas (ką ten kalbėt apie mušimą!) Dėl gydytojų įtarimų, kad mama perdėtai vaikui ieško ligos, vaiko teisių darbuotojos buvo atėjusios, bet nieko neužfiksavo. Ir še tau,vaiko nebėra, išnyko kaip dūmas, aprengta viena suknele ir šlapiu maudymosi kostiumėliu!
Neįtikėtina? Skaitykit toliau. Aš, „Lietuvos ryto“ žurnalistė, o ne kaip privatus asmuo, pati ir skambinu į policiją, ir nuvykstu. Atsakymas- gal ir žinom, bet informacijos neteikiam! Skambinu vienai Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistei, kuri žino tą mamą ir vaiką. Atsakymas – juk šiandien sekmadienis, nedirbu. Skambinu vienų globos namų Vilniuje, kur iš savo šaltinių sužinau gal esant vaiką, direktorei. Ji informacijos nei žurnalistei, nei iš nerimo paklaikusiai mamai teikti negali! Skambinu tėvui, kuris jau pakeliui į Angliją. Atsakymas – čia šeimos reikalai, nedrįskit lįsti.
Pirmadienį – jokių žinių. Pagaliau antradienį mama maloningai pakviečiama atvykt į vaiko teisių apsaugos tarnybą, atvežt drabužėlių. Važiuoju ir aš. Atsisėdu prie kabineto durų, kur buvo įsileista mama, skaitau. Manau,palauksiu, pakalbėsiu su specialistėm ir viskas paaiškės. Prieina du apsauginiai – prašom išeit!
Aš žurnalistė, rodau pažymėjimą. Nesvarbu, jūs neturit leidimo būt prie vaiko teisių apsaugos skyriaus. Gerai. Nuskuodžiu žemyn, informacijoj gaunu leidimą, ir vėl atsisėdu skaityt. Prieina tie patys. Pergalingai rodau leidimą. „Mums įsakyta jus išvest. Eisit pati ar išvest už parankių“?
Palydėkit, vis maloniau bus – jau juokiuosi balsu. Na štai taip aš, žurnalistė, norėjusi tik konkrečios informacijos iš vaiko teisių darbuotojų,kad straipsnis būtų objektyvus, buvau galima sakyti jėga išmesta iš gražuolio Vilniaus savivaldybės pastato! Gal apie tai perskaitę laikrašty meras ar skyriaus vedėja atsiprašė? Špygą!
O įdomiausia, kad visos mano išvardintos INSTITUCIJOS buvo teisios, nes jas, BET NE VAIKUS, saugo įstatymai!
O kas gresia žurnalistui, jei jis, įžvelgdamas vaiko teisių pažeidimus, vis dėlto ima ir parašo? Ogi teismas ir bauda. Gal prieš metus parašiau mamos pasakojimą, kad po skyrybų jos vyras gyvena su porno filmuose besifilmavusia moterimi, visuose porno saituose pristatoma kaip „pornostar“.
Vienu piršto bakstelėjimu jūs visi, net vaikai, gali atsidaryti tuos portalus ir gal net apsivemsit,kokios ten tos ponios juodojo porno nuotraukos ir filmukai. Vaikų mama nieko prieš neturėjo su kuo gyvena jos buvęs vyras,juk tai skonio reikalas. Tik paprašė,kad šešiametės mergaitės neliktų nakvot tuose namuose ir nebūtų išvežamos savaitgaliais kažkur į sodybas. Atrodo, noras normalus. Bet vyreliui nepatiko. Kai vaikų mama papasakojo savo istoriją, man, žurnalistei, paskambinau ir tam vyrui.
„Šiandien gyvenu su viena,ryt su kita,koks jūsų reikalas“ Skambinau ir porno žvaigždei,ji nekeldavo ragelio. Parašiau straipsnį, kur nenurodžiau nei vaikų, nei mamos, nei tėvo, nei „pornostar“ net inicialų, tik pornožvaigždės slapyvardį.Ir ką jūs manot? Po mėnesio teismas!
Pasisamdžiusi brangią advokatę saldžioji porelė prisiteisė 30 000eurų už garbės ir orumo įžeidimą, nes ją esą atpažino kaimynai ir dabar jie abu kenčia didelį moralinį skausmą!
Vilniaus apylinkės teismo teisėjai ne motais buvo kad iš publikuotos „pornostartar“ nuotraukos neįmanoma atpažint, nes ši su peruku. Užtat labai gerai galima atpažint ant teisėjai pateiktų vargšės juodojo porno žvaigždės viešai porno saituose prieinamų nuotraukų.
O apie mažų mergyčių teises, norus ir joms tokios moters galimą įtaką teismas net nesusimastė...Nesusimąstė ir vaiko teisių specialistės, nes mamai nuolat tenka mokėt baudas dėl nenoro tokiomis aplinkybėmis leist vaikams pasilikt pas tėvelį nakčiai.
Ir dar turbūt dėl didžiausio Lietuvoje kada nors paskirto baudos dydžio. Neseniai skaičiau, kad 12 metukų mergaitės žagintojui, pasodintam už grotų, teismas paskyrė už moralinę žalą išmokėt....5000eurų.(Gerai nebeprisimenu, o gal tik 2000?)
O vaikai žaginami ir mušami kasdien. Šiandien kalbama – nuimt E.Žiobienę. Taip, padėtis nesuvaldyta. Kontrolierė paaiškino, kad visi įstatymų pataisymai atgula užsiėmusių seimūnų stalčiuose. Prieš tai iš posto išmesta kontrolierė R.Šalaševičiūtė Seimui buvo pateikusi kelių šimtų lapų tyrimą apie Lietuvoje visur seksualiai išnaudojamus vaikus.
Per svarstymą buvo prieita nuomonės, kad tai skelbti ...amoralu! Kur dabar tas tyrimas? Na,mano darbo stalo stalčiuje tai tikrai. Bet žurnalistams rankos juk nukapotos, nes dar vis tebegalioja net jau Rusijoj panaikintas įstatymas privataus kaltinimo tvarka žurnalistą pasodint į kaliūzę. Ir, patikėkit, savo vaikus daužantys namie išgamos tą įstatymą žino.
