Kelių šimtų, o gal ir kelių tūkstančių kurortuose esančių namų savininkai nesupranta, ar jie galės gyventi savo namuose, ar turės juos nugriauti, nes teismo sprendimu jie atsidūrė antrojoje kurortų juostoje.
Šioje juostoje, teismo teigimu, gyvenamųjų pastatų statyba negalima, tad visai nesvarbu, kad namai pastatyti legaliai, turint visus leidimus.
Beje, antrosios kurorto juostos Neringoje, Druskininkuose ir Birštone iš viso nėra.
„Tai yra pasekmė to, kad prokuratūra su teismais, būdami teisės specialistai, bet ne teritorijų planavimo specialistai, ima nagrinėti teritorijų planavimą“, – vakar spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Druskininkų savivaldybės teisininkas Renaldas Viščinis.
Chaosą sukėlęs sprendimas
Grėsmė kurortų gyventojams ir juose įsikūrusiems smulkiesiems verslininkams iškilo pernai gruodį, kai Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Vijūnėlės dvaras staiga tapo neteisėtu statiniu ir per pusmetį turi būti nugriautas.
Nors anksčiau Kauno apygardos prokuratūra Vijūnėlės statybose neįžvelgė jokių pažeidimų ir ne vienus metus trukusį tyrimą nutraukė, buvusio teisėjo Sauliaus Vaikšnoro vadovaujamos asociacijos „Druskininkų gynimo frontas“ paskatinta Generalinė prokuratūra sprendimą panaikino ir kreipėsi į teismą dėl Vijūnėlės nugriovimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas Vijūnėlės statybose taip pat jokių pažeidimų neįžvelgė, todėl prokuratūros ieškinį atmetė.
Sprendimas buvo apskųstas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad buvęs legalus pastatas staiga tapo nelegaliu, ir nurodė jį nugriauti.
Buldozeriai Vijūnėlės dvare turėtų pasirodyti birželį, tačiau Druskininkų savivaldybė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad juos sustabdytų.
Nutartis jau apskųsta
Nors apskųsti teismo sprendimą duoti trys mėnesiai, jau šių metų sausio 25 dieną buvo išsiųstas kasacinis skundas, kuriame Aukščiausiojo teismo prašoma nedaryti nesąmonių ir neatverti Pandoros skrynios, kuri gali praryti daugybę pastatų, o savivaldybes padaryti nemokias, nes iš jų biudžeto savininkams teks mokėti už kiekvieną nugriautą pastatą.
Argumentų, kodėl Vilniaus apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta, pasak R.Viščinio, daugiau negu reikėtų – statybos buvo suderintos su visomis reikiamomis institucijomis, antrosios kurorto apsaugos juostos Druskininkuose nėra, Vyriausybės nutarimas, kuriuo vadovavosi teismas, seniai panaikintas, o ir jis priimtas buvo dar tada, kai nė vienas miestas kurorto statuso dar neturėjo.
„Vyriausybės nutarimas, kuriame kalbama apie kurortų apsaugos juostas, buvo priimtas 1992 metais, o kurorto statusas buvo sugrąžintas tik 2001 metais“, – aiškino Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Išvados būtų skausmingos
Nuo 1992 metų šis Vyriausybės nutarimas buvo keičiamas 31 kartą, o galiausiai pati Vyriausybė jį atšaukė ir pripažino negaliojančiu.
Pasak R.Viščinio, net jeigu prieš 25 metus priimtas Vyriausybės nutarimas galiotų, jame nėra kalbama apie tai, kad antrojoje kurorto juostoje negalima statyti gyvenamųjų pastatų.
Jame kalbama tik apie tai, kad tose zonose negalima laidoti gyvulių, įrenginėti kapinių ar sąvartynų.
„Teismai ir prokurorai nėra teritorijų planavimo specialistai. Jų sprendimas priimtas neįsigilinus, jie patys pasidarė išvadas, apie kurias nekalbama įstatymuose, ir šios išvados gali būti labai skausmingos“, – įsitikinęs R.Viščinis.
Teismai kainavo milijonus
„Tos išvados – ne tik skausmingos, bet ir labai brangios“, – R.Viščiniui pritarė kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas, kuris su grupe specialistų dalyvavo sudarant Neringos bendrąjį planą.
Prieš kelerius metus Neringa pirmoji susidūrė su teismo sprendimu nugriauti esą nelegaliai pastatytus kelis statinius, tačiau iki šiol yra nugriovusi tik vieną jų – Juodkrantėje veikusį restoraną.
„Nė vienas tų pastatų nėra pastatytas savavališkai, tačiau iš viso vyko apie 40 teismų, kurie valstybei kainavo milijonus eurų“, – kalbėjo A.Mituzas.
Kurortų laukia bankrotas
Dar skaudžiau savivaldybėms per biudžetą kirstų kompensacijos nugriautų namų savininkams.
Vien Juodkrantėje nugriauto žuvų restorano savininkas iš savivaldybės ir valstybės teisme bendrai prisiteisė 1 mln. 250 tūkst. eurų. Sumokėjusi šią sumą savivaldybė liks nemoki.
Jei pastatai bus pradėti griauti visuose kurortuose, savivaldybes iš viso gali tekti uždaryti, nes neturėdamos pinigų jos negalės vykdyti ir savo funkcijų.
Vijūnėlės parduoti neketina
Jei Vijūnėlės dvaras bus nugriautas, reikalauti kompensacijos iš Druskininkų savivaldybės žada ir jo savininkas verslininkas Žilvinas Povilonis.
Jis teigė turįs visus teisėtai išduotus dokumentus: „Jei bus pasekmės, privalėsite atlyginti visus mano patirtus nuostolius.“
R.Malinauskas sako, kad būtent tai, jog savivaldybei teks atlyginti nuostolius, nes ji išdavė leidimą statyboms, ir yra priežastis, kodėl jis, kaip meras, įsitraukė į kovą dėl Vijūnėlės dvaro išsaugojimo:
„Aš nesu pastato savininkas, neketinu jo ir pirkti, nes to pastato niekas neparduoda, aš tik noriu, kad teisingumas būtų teisingas, nes šiuo atveju visa atsakomybė tenka savivaldybei, kuri išdavė leidimą teisėtoms statyboms.
Jie neišduodami vieno asmens, jie derinami su visais ir niekas negaus leidimo, jei nors viena institucija prieštarauja.“
Jau bėga investuotojai
Pasak R.Malinausko, nors nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties praėjo tik šiek tiek daugiau nei mėnuo, jos neigiamas pasekmes Druskininkai jau pradėjo justi.
Investuotojai, su kuriais buvo kalbėta, atsisako savo planų ir dairosi į Latviją ar kitas šalis.
„Investicijos į nekilnojamojo turto plėtrą Druskininkuose pastaraisiais metais viršijo dešimtis milijonų eurų.
Mieste buvo pastatyta daug naujų vilų, kitokių statinių.
Vieni investuotojai bijo, kad tai, ką jie legaliai sukūrė Druskininkuose, bus nugriauta, o kiti traukiasi. Nuostoliai tikrai jau juntami“, – sakė R.Malinauskas.
Labiausiai gali nukentėti Palanga
Savivaldybių apskaičiavimais, vien Druskininkuose, vadinamojoje antrojoje apsaugos juostoje, po šio teismo sprendimo atsiduria keliasdešimt pastatų, kuriuos reikėtų griauti.
Panašus jų skaičius yra ir Birštone bei Neringoje.
Grėsmingiausia situacija – Palangoje. Joje beveik visas miestas yra zonoje, kurioje gyvenamųjų namų statyba neleidžiama.
„Mes suskaičiavome, kad tai gali būti apie 200 pastatų, tačiau Palangos architektas kalba apie 7000 sklypų. Dėl tokių teismų interpretavimų galima nugriauti visus keturis kurortus“, – sakė R.Malinauskas.
