Žemės ūkio ministras
teigia, jog Europos Komisija skatina Lietuvą kuo greičiau pakeisti
žemės įsigijimo sąlygas, kitaip šaliai grėsė beveik 700 tūkst.
eurų bauda.
„Dabar šis projektas pereina į Seimą ir ko gero tos
diskusijos truks ilgai. Rytoj Europos Komisijos iniciatyva susitinka
Lietuvos atstovai su jų atstovais, bet Vyriausybės pozicija turėtų
būti, jog reikia panaikinti kvalifikacinius reikalavimus, nes
Lietuvai gresia bauda“, – Vyriausybės posėdyje sakė Bronius
Markauskas.
Jo teigimu, EK bauda Lietuvai galėjo siekti maždaug 677 tūkst.
eurų.
„Siūloma atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų ir palikti tik
žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams
pirmenybę įsigyti pirmiems parduodamą žemę“, – pridūrė
B.Markauskas.
Užsienio reikalaų ministras Linas Linkevičius teigė, kad
pašalinus kliūtis, EK turėtų nesikreipti į teismą dėl
pažeidimo.
„Čia pusę metų vyko derybos su Europos Komisija. Dabar iš
esmės galima teigti, kad tie saugikliai pakeisti. Iš tikrųjų tai,
ką mes dabar darome, užkirstų kelią Europos Komisijai kreiptis į
teismą, kurį, tikėtina, pralaimėtume“, – posėdyje tvirtino
L.Linkevičius.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio paskirties
žemės įsigijimo įstatymo pataisoms, kurioms dar turės pritarti
Seimas.
EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų
kovą, teigdama, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia ES
teisę. EK paprašė iš dalies pakeisti teisės aktus, kuriais 2014
metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas
užsieniečiams.
2014 metų gegužę įsigaliojęs įstatymas neleidžia
ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų
žemės.
Norint įsigyti daugiau negu 10 ha žemės, pirkėjas privalo
turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba susijusią
specialybę, o ją parduoti, – tik panaudojus žemę pagal paskirtį
penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos
leidimą. Įstatymas 2014 metais priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę
supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį.
Iki
2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs
Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams.
Stodama į
Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo
bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.
Ministerijos duomenimis, 2014-2016 metais savininkai pateikė 64,6
tūkst. pranešimus dėl žemės pardavimo, o įsigyti žemės
norėjo tik 2 užsieniečiai.
