Šio įstatymo pataisoms pasiūlymus įregistravę Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys sako, kad šiuo metu didelė dalis apibrėžimų, formuluočių yra nevienareikšmiškos, todėl jų prasmė paliekama jas taikančių socialinių darbuotojų ir kitų specialistų subjektyviai interpretacijai.
„Teikiami pasiūlymai konkrečiau apibrėžtų sąvokas, įpareigotų institucijas situaciją vertinti ne pagal formalius požymius, bet orientuojantis į vaiko apsaugą nuo tikros grėsmės bei iš tiesų galinčios kilti žalos. Be to, siekiant išvengti perteklinio valstybės kišimosi ir Lietuvos šeimų konstitucinės teisės pačioms auklėti savo vaikus nepagrįsto ribojimo, apibrėžimuose siūloma atsisakyti formuluočių, kurios įtvirtintų privalomą vaikų auklėjimo modelį“, – sako pasiūlymų autoriai.
Jie siūlo koreguoti įstatymo projekto nuostatas siekdami smurto sąvoką sieti ne tik su formaliomis aplinkybėmis, bet ir su paties veiksmo akivaizdžiu pavojingumu vaikui. Taip pat siūlo atsisakyti formuluočių, kurios atveria kelią neproporcingų sankcijų taikymui tėvų (globėjų) atžvilgiu, bei perteklinių nuostatų, atkartojančių kitas įstatymuose įtvirtintas nuostatas.
„Kartu pasiūlymais siekiama apibrėžti fizinės bausmės sąvoką, o „smurto prieš vaiką“ sąvoka, siekiant išvengti teisės normų kolizijos, maksimaliai suderinama su šiuo metu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme esančia „smurto“ sąvoka“, – sako A. Širinskienė ir P. Urbšys.
Pagal projektą, „smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, fizinės ar kitos bausmės, dėl kurių vaikas patiria fizinę, psichinę žalą ar sutrikdoma jo raida“.
Siūloma apibrėžti, kad „seksualinis vaikų išnaudojimas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaiko tvirkinimas“.
Pagal projektą, „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla akivaizdi grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei raidai ar gerai moralei“.
Įstatyme siūloma numatyti, kad „fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiką veiksmai, nukreipti į vaiko kūną ir sukeliantys vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai arba akivaizdų pavojų, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida“.
Parlamentarų nuomone, „psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinis psichinis poveikis (žeminimas, patyčios, garbės ir orumo pažeidimas), sukeliantys žalą ir akivaizdų pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“.
„Seksualinė prievarta prieš vaiką – seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo“, – sakoma parlamentarų pasiūlyme.
Įstatyme jie siūlo įsipareigoti, kad valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto, seksualinės prievartos, seksualinio vaikų išnaudojimo ar nepriežiūros.
Pagal A. Širinskienės ir P. Urbšio pasiūlymą, vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą bei bausmes, nurodytas šiame įstatyme.
Civilinę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti asmenims, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką bausmėmis, nurodytomis šiame įstatyme, smurtauja prieš jį.
