Šio įstatymo pataisoms pasiūlymus įregistravę Seimo nariai Agnė
Širinskienė ir Povilas Urbšys sako, kad šiuo metu didelė dalis
apibrėžimų, formuluočių yra nevienareikšmiškos, todėl jų prasmė
paliekama jas taikančių socialinių darbuotojų ir kitų specialistų
subjektyviai interpretacijai.
„Teikiami pasiūlymai konkrečiau apibrėžtų sąvokas, įpareigotų
institucijas situaciją vertinti ne pagal formalius požymius, bet
orientuojantis į vaiko apsaugą nuo tikros grėsmės bei iš tiesų
galinčios kilti žalos. Be to, siekiant išvengti perteklinio
valstybės kišimosi ir Lietuvos šeimų konstitucinės teisės pačioms
auklėti savo vaikus nepagrįsto ribojimo, apibrėžimuose siūloma
atsisakyti formuluočių, kurios įtvirtintų privalomą vaikų auklėjimo
modelį“, – sako pasiūlymų autoriai.
Jie siūlo koreguoti įstatymo projekto nuostatas siekdami smurto
sąvoką sieti ne tik su formaliomis aplinkybėmis, bet ir su paties
veiksmo akivaizdžiu pavojingumu vaikui. Taip pat siūlo atsisakyti
formuluočių, kurios atveria kelią neproporcingų sankcijų taikymui
tėvų (globėjų) atžvilgiu, bei perteklinių nuostatų, atkartojančių
kitas įstatymuose įtvirtintas nuostatas.
„Kartu pasiūlymais siekiama apibrėžti fizinės bausmės sąvoką, o
„smurto prieš vaiką“ sąvoka, siekiant išvengti teisės normų
kolizijos, maksimaliai suderinama su šiuo metu Apsaugos nuo smurto
artimoje aplinkoje įstatyme esančia „smurto“ sąvoka“, – sako A.
Širinskienė ir P. Urbšys.
Pagal projektą, „smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu
asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas
poveikis, fizinės ar kitos bausmės, dėl kurių vaikas patiria
fizinę, psichinę žalą ar sutrikdoma jo raida“.
Siūloma apibrėžti, kad „seksualinis vaikų išnaudojimas – kito
asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti
seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su
jomis susijusių paslaugų. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos
tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas
dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje arba kitos vaikų
seksualinio išnaudojimo formos, vaiko tvirkinimas“.
Pagal projektą, „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų
poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla akivaizdi
grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei,
socialinei raidai ar gerai moralei“.
Įstatyme siūloma numatyti, kad „fizinis smurtas – kito asmens
tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiką veiksmai,
nukreipti į vaiko kūną ir sukeliantys vaikui skausmą, žalą jo
sveikatai, raidai arba akivaizdų pavojų, kad poveikio pasekmė bus
vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida“.
Parlamentarų nuomone, „psichologinis smurtas – kito asmens
nuolatinis psichinis poveikis (žeminimas, patyčios, garbės ir orumo
pažeidimas), sukeliantys žalą ir akivaizdų pavojų vaiko gyvybei,
sveikatai, raidai“.
„Seksualinė prievarta prieš vaiką – seksualiniai veiksmai su
vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba
piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir
šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi,
ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo“, –
sakoma parlamentarų pasiūlyme.
Įstatyme jie siūlo įsipareigoti, kad valstybė imasi visų
reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų
priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto, seksualinės
prievartos, seksualinio vaikų išnaudojimo ar nepriežiūros.
Pagal A. Širinskienės ir P. Urbšio pasiūlymą, vaiką, vengiantį
atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti
vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį
smurtą bei bausmes, nurodytas šiame įstatyme.
Civilinę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę siūloma
taikyti asmenims, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo
teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti,
mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką bausmėmis,
nurodytomis šiame įstatyme, smurtauja prieš jį.