Amerikos vadovo Donaldo Trumpo, susirengusio pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos, pavyzdys, pasirodo, užkrečiamas.
Taip kai kas įvertino Lietuvos valdžios planus jau šiemet dalį pasienio su Kaliningrado sritimi atitverti poros metrų aukščio aklina tvora su stebėjimo sistemomis. Tokie užmojai Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje sukėlė patyčių ir komentarų audrą.
Ši audra dar sustiprėjo, kai savo žibalo stiklinę šliūkštelėjo Seimo narys Linas Balsys, pasiūlęs svarstyti, ar Rusijai tebepriklauso po Antrojo pasaulinio karo jos valdoma Kaliningrado sritis.
Lietuvoje politikui pažiro kaltinimai dirbant Maskvai, o Kremliaus propaganda L.Balsio pasvarstymus gromuliavo su pasimėgavimu.
Svarbi simboliniu požiūriu
Aukščiausių Lietuvos politikų ir pareigūnų tvirtinimu, pagrindinė tvoros su Kaliningradu paskirtis – paversti Lietuvos ir visos ES sieną dar sunkiau pereinama kontrabandininkams ir nelegaliems migrantams.
Tačiau kai kurie politikai ir specialiųjų tarnybų atstovai neslėpė, jog kita, pagrindinė, tvoros funkcija – parodyti Rusijai, kad Lietuva jaučia jos karinę grėsmę ir yra pasirengusi ją sutikti.
Nors bet kokia tvora sunkiai sulaikytų ne tik tankus ar kitą sunkiąją karinę techniką, bet ir ginkluotų diversantų grupes, teigiama, kad ji svarbi simboliniu požiūriu.
Taip esą Rusijai būtų sunkiau neigti bet kokios galimos intervencijos faktą, jei ta tvora būtų pažeista.
Kad tvora bus ne visame pasienio su Kaliningrado sritimi ruože, o nusidrieks 135 kilometrus, kurie yra arčiausiai Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos sankirtos, – irgi simboliška. Būtent šis regionas laikomas pavojingiausiu tuo atveju, jei Rusija nuspręstu pradėti intervenciją į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
Reikės nemažai metalo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis vakar „Lietuvos rytui“ sakė, kad šiuo metu artėja į pabaigą visos procedūros dėl viešųjų pirkimų, o tvoros statybos darbai turėtų prasidėti šiemet.
Pareigūnas patikslino, kad tvora nebus 135 kilometrų ilgio, nors ir bus statoma tokio ilgio ruože tarp Vištyčio ir Smalininkų: „Ten valstybės siena daug kur eina per vandens telkinius, taigi tvoros sausumoje ilgis turėtų siekti maždaug 45 kilometrus.“
Kol kas tiksliai nenustatyta, koks bus tvoros aukštis, bet jau žinoma, kad ji turėtų būti iš metalinių strypų, sujungtų stambių vielų konstrukcijomis.
Didžiąją dalį šioms statyboms reikalingos sumos – apie 25 mln. eurų – padengtų Europos Sąjunga, kasmet skirianti paramą savo rytinių sienų apsaugai, o 3,6 mln. eurų šiai tvorai keliautų iš Lietuvos biudžeto.
Atmosferą pakaitino L.Balsys
Maskvos propaganda gana aštriai reagavo į Lietuvos planus.
Kaliningrado srities vadovai aiškino, kad statyti tvorą yra beprasmis reikalas, – esą reikėtų pirkti stebėjimo sistemas. O kai kurie Rusijos politikai pašaipiai aiškino entuziastingai remiantys šią idėją ir net siūlė pagelbėti plytomis ar kitomis statybinėmis medžiagomis.
Šia tema pirmiausia mėgavosi nereikšmingi portalai, nors dėmesį į tai buvo atkreipę ir tokie Rusijos žiniasklaidos gigantai kaip NTV.
Tačiau dar didesnis šurmulys kilo, kai per diskusiją apie pasaulio ateitį ir globalias problemas Seime parlamentaras L.Balsys pasamprotavo apie Kaliningrado sritį.
Kalbėdamas apie tai, kad Rusija sugriovė pokarinę tvarką aneksuodama Krymą ir pradėdama karą Rytų Ukrainoje, politikas pareiškė, jog reikėtų pasvarstyti, ar Rusija vis dar teisėtai valdo Kaliningrado sritį, kuri jai po Antrojo pasaulinio karo esą buvo atiduoda administruoti tik 50 metų.
Beje, ar Kaliningrado sritis teisėtai priklauso Rusijai, dar 2014 metais viešai kalbėjo dabartinis Seimo narys konservatorius politologas Laurynas Kasčiūnas. Tuomet dėl to irgi buvo kilęs nemenkas triukšmas.
Įvertino kaip provokaciją
Nors šiuokart L.Balsys apie tai svarstė labai aptakiai ir diplomatiškai, pabrėždamas, kad reikėtų tartis su Maskva, kaip demilitarizuoti šį regioną, Rusijoje buvo pranešta, jog „Lietuva kėsinasi į Kaliningrado sritį“.
Tiesa, apie tai pirmiausia vėl trimitavo neįtakinga Rusijos žiniasklaida.
Tačiau to užteko, kad dešinieji Lietuvos politikai, tarsi pamiršę ankstesnius savo bendražygių panašius samprotavimus, įžvelgtų, jog L.Balsys atliko sąmoningą provokaciją, kuri yra suderinta su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Buvo pradėta nuogąstauti, kad galima šios provokacijos pasekmė – netgi galima karinė intervencija, pirmiausia siekiant užgrobti Vilniaus kraštą, kurį Lietuvai buvusi Sovietų Sąjunga grąžino 1939 metais.
Apie Vilniaus atsiėmimą prabilo ir kai kurie rėksmingi Rusijos politikai.
Kilus tokiam triukšmui Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Lietuva neturi jokių pretenzijų į Kaliningrado sritį, kurią laiko „integralia Rusijos Federacijos dalimi“.
Iš ministerijos pareiškimo galima suprasti, kad visus galimus teisinius ginčus ir interpretacijas nubraukia 1997 metų Rusijos ir Lietuvos dvišalė sutartis dėl sienos, kuri baigiama demarkuoti.
Tačiau net po tokio Vilniaus paaiškinimo Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas nepraleido progos pasityčioti: „Ačiū Dievui, o tai mes jau buvome persigandę.“
253,7
Tiek kilometrų sausuma driekiasi Lietuvos valstybės siena su Kaliningrado sritimi.
