Tokią idėją pasiūlė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R.Baškienė. Tačiau tai – sušvelnintas variantas. Mat iš pradžių viena „valstiečių“ lyderių aiškino, jog lobistams pakaktų ir vienkartinių leidimų, kad jie nesitrainiotų Seime kasdien, nes čia nedirba.
Kaip pažiūrėsi. Iš esmės įstatymų leidžiamoji institucija ir yra tikroji lobistų darbo vieta – antai Europos Parlamente jų yra tūkstančiai. JAV Senate ir Kongrese jų irgi apstu. Lietuvoje oficialiai tėra įsiregistravę 60 lobistų arba lobizmu užsiimančių į žmonių. Tačiau didžioji jų dalis bent jau 2015-aisiais arba veiklos nevykdė, arba ją buvo sustabdę.
Tiems, kuriems jau pats žodis „lobizmas“ kelia įtarimų, derėtų žinoti, kad tai yra ne tik verslo, bet ir visuomenės interesų atstovavimas politiniuose sluoksniuose.
Ne veltui Seimo liberalų frakcijos seniūnas E.Gentvilas priminė, kad lygiai taip pat ir su savo pažiūromis, ir ginamais interesais dar praėjusios kadencijos metu po Seimą vaikštinėjo tuometis Žemės ūkio rūmų vadovas A.Stančikas, buvęs Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos pirmininkas A.Veryga arba referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams rėmėjas R.Karbauskis.
Dabar visi jie – valdžioje, o jų bendražygiai mėgina apriboti kitų teises patekti į Seimą ir pateikti savo nuomones ar siūlymus. Ar nekvepia dvejopais standartais?
Nieko stebėtina – politikos naujokams tai, regis, įprasta.
Ypač kai svarstomi su verslu susiję teisės aktai. Antai vienas pirmųjų „valstiečių“ darbų buvo sprendimas sustabdyti ankstesnio Seimo patvirtinto socialinio modelio ir naujos redakcijos Darbo kodekso įsigaliojimą nuo šių metų pradžios.
Aiškinta, kad daugelis nuostatų nepriimtinos darbuotojams ir naudingos darbdaviams, todėl reikia jas pakeisti. Nors dėl to tartasi ir diskutuota ne vienus metus, dabartinis Seimas nutarė, kad to nepakanka – esą įstatymai iškart turi įsigalioti kuo tobuliausi.
Kas kita, kai kalba pakypsta apie alkoholinių gėrimų mokesčius arba apskritai šios rinkos reguliavimą. Nuo kovo svaigalų akcizai didės gerokai smarkiau, nei buvo sutarta prieš keletą metų.
Ekonomistai jau įspėjo, kad tai gali turėti nemažai neigiamų padarinių: gyventojai dažniau vyks apsipirkti į kitas šalis, išaugs kontrabanda ir surogatų gamyba, legaliai veikiančios įmonės apkarpys investicijas, o biudžeto pajamos, užuot padidėjusios, gali net sumenkti.
Bet pakniopstomis priimtų pataisų autoriai atkirto, kad pirmiausia reikia jas įteisinti, o išvydus, kad kas nors negerai, bus galima ir pataisyti. Visai kitaip nei socialinio modelio atveju.
Nors „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis pats yra milijonierius, turintis milžinišką verslo imperiją ir žinantis, kaip uždirbti, kurti darbo vietas, neretai valdančiųjų požiūris į verslą stebina. Kad ir prieš Seimo rinkimus skambėjusios kalbos apie valstybinį vaistinių tinklą ar valstybinį banką.
O į susitikimą su sveikatos apsaugos ministru tapusiu blaivybės šaukliu A.Veryga praėjusią savaitę atvykę prekybininkai išvis nesuprato, kodėl buvo pakviesti.
Mat niekas jų nuomonės net neklausė – buvo tiesiog pranešta, kad reikės steigti specializuotas alkoholio parduotuves, ir jokių diskusijų šia tema nebegali būti.
Alkoholis aistras Seime kėlė ir prieš Kalėdas. Tuomet nuspręsta, kad į parlamentą svečiai, atsinešantys svaigalų, įleisti nebus. Dabar ir tų pačių svečių tautos išrinktieji pageidautų kuo mažiau.
Žinoma, nepaneigsi, kad verslininkų atstovai Seime lankosi turėdami interesų.
Taip ir yra. Tačiau kaip ūkininkams tenka grūdus atskirti nuo pelų, taip ir parlamentarams reikėtų išmokti atpažinti, kurie siūlymai naudingi tik atskiroms grupėms, o kurie – ir visai valstybei.
Net parlamentaras P.Urbšys pripažino, kad po pastaraisiais metais nuskambėjusių galimos korupcijos skandalų nuomonė apie verslo ir valdžios santykius tapo labai neigiama.
Tačiau, anot jo, tokia takoskyra nėra naudinga pačiai valstybei, nes dažnai ir jos, ir verslo interesai ne tik gali, bet ir turi sutapti.
Antai Lietuvos pramonininkų konfederacija tradiciškai parengė savo siūlymus Vyriausybės programai.
Juose nebuvo užsiminta nei apie išskirtines sąlygas, nei apie kažkokias lengvatas ar specialius įstatymus. Pirmoje vietoje – ugdymo įstaigų reforma ir mokytojų rengimas.
Būtent darbuotojų kvalifikaciją ir švietimą kaip svarbiausią valdžios veiklos sritį įmonių vadovai vardijo ir atliekant pramonės lūkesčių indeksą.
Pasirodo, verslui tai dabar svarbiausia. Todėl valdžiai tiesiog privaloma šiuo klausimu tartis su verslininkų organizacijomis ar jų pasamdytais lobistais, o ne bandyti užtrenkti jiems duris.
Tačiau šiai Seimo daugumai, pasirodo, daug kas kliudo. Kilus skandalui dėl buvusios parlamentarės G.Kildišienės buvo pažerta kaltinimų žiniasklaidai, opozicijai ir „atitinkamoms jėgoms“ – mat visos jos trukdo dirbti. Dabar kenkti ėmė ir lobistai.
Kas dar pateks į juodąjį sąrašą?
