Jis sakė, kad nors bendri moksleivių, baigiančių bendrojo lavinimo mokyklas, o tuo pačiu ir stojančiųjų, skaičiai mažėja, finansavimas aukštajam mokslui yra nemažinamas.
Tuo tarpu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas ragino visus likti studijuoti Lietuvoje, nes studijos, mokslas yra neatsiejama valstybės dalis. Kartu jis papasakojo ir apie 2017-ųjų bendrąjį priėmimą į universitetus bei kolegijas.
Pagrindiniai bendrojo priėmimo principai
Šiais metais bendrasis priėmimas vyks į 19 universitetų, iš kurių 14 yra valstybiniai, 5 privatūs, ir į 22 kolegijas, kurių 12 yra valstybinės, o 10 privačios. Siekiantys gauti valstybės finansuojamą vietą turės viršyti minimalaus balo kartelę, kuri universitetuose bus 3 balai, o kolegijose 1,6.
Kaip ir įprasta, bendrasis priėmimas vyks trimis etapais, kuriuose bus galima gauti po vieną kvietimą studijuoti.
Pirmajame etape bus paskirstoma pagrindinė studijų vietų dalis, o stojantieji savo prašyme galės nurodyti iki 9 pageidavimų. Pirmasis turas prasidės birželio 1-ąją. Nuo šios dienos stojantieji galės pateikti prašymus. Paskutinė diena, kada tai bus galima padaryti – liepos 19-oji. Kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 24-ąją.
Antrajame ture bus konkuruojama dėl likusių laisvų vietų, o prašyme galės tik keisti prioritetų išdėstymo tvarką. Antrojo etapo prašymus bus galima pateikti nuo liepos 28-osios, o kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 1-ąją.
„Šiais metai papildomas priėmimas vyks vėliau nei įprastai, tai yra, praėjus porai savaičių po antrojo etapo, rugpjūčio viduryje (pradžia rugpjūčio 10-ąją, rezultatai skelbiami rugpjūčio 21-ąją – aut.). Bus užpildomos papildomos likusios vietos, o įrašyti bus galima 6 pageidavimus“, – sakė P.Žiliukas.
Kaip sakė LAMA BPO vadovas, papildomi turai iš dalies reikalingi ir dėl to, kad tie stojantieji, kurie laimę bandė ir Lietuvos, ir užsienio aukštosiose mokyklose, gavę kvietimus studijuoti tiek pas mus, tiek užsienio šalyse, savo vietas Lietuvos universitetuose dažnai apleidžia, todėl jos yra laisvos ir jas reikia užpildyti.
P.Žiliukas abiturientus ragina sprendimą, kur studijuoti, priimti patiems ir neleisti tėvams ar kitiems artimiesiems nuspręsti už juos. „Neduokite savo tėvams prisijungimo slaptažodžių, neleiskite už jus sudaryti prašymo“, – sakė P.Žiliukas. Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė ragino norinčius studijuoti užsienyje labai atsakingai ir atidžiai rinktis bei vertinti aukštąsias mokyklas: „Kai renkatės užsienio studijas, rinkitės labai atidžiai, nes ne viskas užsienyje yra gražu. Švietimo sistemos gali būti labai skirtingos ir kiekvieną programą reikia labai atidžiai peržiūrėti.“
Norintiems būti pedagogais yra keli pasirinkimai
Švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas informavo, kad kalbant apie pedagogines studijas, prioritetas pagal savivaldybių deklaruotą poreikį bus teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagalbos mokiniui specialistų rengimo studijoms.
Kaip ir įprasta, stojantieji į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, turės laikyti motyvacijos įvertinimą. Už teigiamą įvertinimą gali būti pridėti 1 ar 2 balai.
Tiesa, tiems, kurie siekia būti pedagogais, P.Žiliukas pasiūlė alternatyvą pedagogikos studijoms.
„Kalbant apie pedagogiką, yra du keliai, vienas – po vidurinės mokyklos stoti į pedagogikos studijas, bet yra ir kitas kelias – po bakalauro ar net magistro studijų stoti į vienerių metų trukmės pedagogikos studijas, kurios suteikia galimybę dirbti mokykloje.
Ši schema populiarėja, nes atsiranda galimybė tapti mokytoju, baigus grynąjį dalyką, tarkime chemiją ar fiziką ir tada pedagogikos studijas. Taip pat galima nelaukti, kol turėsite rankose diplomą ir universitete pasirinkti gretutines studijas“, – sakė P.Žiliukas.
IT specialistų poreikis nemažėja
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas paklaustas, kokias specialybės baigę jaunuoliai turi didžiausią galimybę įsidarbinti, neslėpė, kad populiarumo nepraranda informacinių technologijų ekspertai.
„Aišku, reikia stebėti rinką, žiūrėti, koks yra poreikis. IT neturi problemų, bet dar yra technologiniai mokslai, kuriuos baigę įsidarbina gerai, atlyginimai aukšti, bet studijų programos nepaklausios. Medicina, programų sistemos yra viršuje ir stojami, ir įsidarbinamumo“, – sakė G.Jakštas.
Jis sakė, kad socialinių mokslų programos išlieka populiarios, tačiau šias studijas baigusiųjų įsidarbinimas – nėra aukštas.
