Skyrybos ir problemos darbe
Vyras tikino, kad vos atvykus į Lietuvą prasidėjo tikra nelaimių virtinė. Į Lietuvą A.Quadri atvyko prieš šešerius metus studijuoti. Jis Mykolo Romerio universitete studijavo socialinį darbą, bet netekęs pajamų šaltinio neturėjo galimybių mokėti už studijas, tad jas teko stabdyti.
A.Quadri apmaudu ne tik dėl iširusios santuokos su lietuve ir dėl to, kad buvusi sutuoktinė neleidžia matytis su dukterimi. Nigerijos pilietis buvo priverstas minti ir teismų slenksčius, nes konfliktas darbe su kolega pasibaigė rimtomis muštynėmis Krekenavos agrofirmos mėsos apdorojimo ceche. Iš pradžių A.Ouadri ieškojo teisybės kaip nukentėjusysis, bet vieną dieną po pareigūnų vizito sužinojo, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime jis yra įtariamasis.
Anuomet A.Quadri dėl savo nesėkmių kaltino ne tik netolerantiškus kolegas ar apatiškus policijos pareigūnus, bet ir savo buvusius darbdavius, neva jie mokėjo minimalaus darbo užmokesčio nesiekiantį atlyginimą ir visus su darbu susijusius dokumentus duodavo pasirašyti surašytus tik lietuvių kalba, kurios jis nesupranta.
Tikina, kad buvo darbdavių apgautas
Kaip rodo redakcijai pateikti dokumentai, A.Quadri nuo 2016-ųjų rugpjūčio iki 2017-ųjų sausio 6-osios UAB „Halal Control Lithuania“ dirbo skerdėju, tačiau buvo atleistas pačiam nežinant. Vyras tikina, kad Lietuvoje vėl tapo nesąžiningų darbdavių auka, ir kreipėsi į mūsų šalies darbuotojų teises ginančias institucijas.
Nigerijos pilietis tikino, kad nors niekuomet nerašė prašymo savo noru išeiti iš darbo, buvo atleistas apgaulės būdu. Neva įmonės atstovai jam liepė pasirašyti keletą dokumentų lietuvių kalba, bet prašymo atleisti iš darbo pats A.Quadri niekuomet neteikė.
„Man reikia darbo, kad galėčiau Lietuvoje pragyventi, apmokėti studijų mokesčius ir skirti pinigų vaikui išlaikyti. Tai, ką man padarė „Halal Control Lithuania“, yra piktnaudžiavimas tuo, kad nesuprantu lietuvių kalbos“, – laiške Darbo ginčų komisijai rašė nigerietis.
Jis tikino, kad buvo priverstas pasirašyti dokumentus lietuvių kalba ir niekas jam neleido susipažinti su jų turiniu: „Neturėjau jokių nusiskundimų darbu šioje įmonėje, darbavausi taikiai ir sąžiningai“, – rašė laiške A.Quadri ir prašė šį atvejį tiriančių specialistų įpareigoti darbdavį parodyti neva jo paties pasirašytą prašymą atleisti iš darbo savo noru.
„Tikiuosi, kad Lietuvos institucijos į šią situaciją pažiūrės rimtai, daugelis žmonių, dirbančių šioje įmonėje, bijo garsiai kalbėti apie pažeidimus, nes nerimauja dėl savo darbo vietos“, – teigė jis.
Suteikę pagalbą – nukenčia patys?
Įmonės „Halal Control Lithuania“, kuri teikia mėsos perdirbėjų sertifikavimo pagal chalalio reikalavimus paslaugas ir atlieka jų gaminamos sertifikuojamos produkcijos kontrolę pagal chalalio reikalavimus, vadovas Farruhas Azimovas teigė, kad tai nėra pirmas atvejis, kai žmonės, suteikę A.Quadri pagalbą, dėl to nukenčia.
„A.Quadri atėjo ir parašė prašymą, kad išeina iš darbo savo noru, net sutarėme, kad jam nereikės atidirbti tokiais atvejais numatomo laiko. Darbo inspekcija pripažino, kad visi teisiniai dokumentai tvarkingi ir jo reikalavimai atmesti“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Jis pasakojo, kad A.Quadri pažįsta jau senokai ir buvo kolegos, kai Vilniaus paukštynas ėmėsi ritualinio skerdimo. „Kartu dirbome, bet paskui išėjau iš darbo ir įkūriau savo įmonę. Po kiek laiko į mane kreipėsi vienas mano darbuotojų ir papasakojo, kad Azizas ieško darbo. Jį pažinojau, teko girdėti, kad jis kartais savo elgesiu kelia problemų, bet po pažado, kad bėdų nebus, padėjau įsidarbinti Kaiščiadorių paukštyne. Tačiau ir ten su kolegomis jis nuolat konfliktuodavo“, – pasakojo pašnekovas.
F.Azimovas teigė, kad A.Quadri nevengė ne tik triukšmauti, bet ir rašydavo trumpąsias žinutes su grasinimais įmonės vadovui ir kitam personalui. Įmonės vadovas teigė, kad savo darbą A.Quadri išmanė puikiai, bet bendrauti su kolektyvu jam nesisekė. „Jis pats neatėjo atsiimti įvairių sertifikatų ir medicinos knygelės, o Darbo inspekcijai teigė, kad mes šių dokumentų jam neatidavėme, bet juk kiekvienas darbuotojas turėtų šiuos dokumentus pasiimti pats. Mums jie nereikalingi, jų reikia, kol žmogus dirba“, – kalbėjo jis.
Pyko, kad atskaityti alimentai
Kalbėdamas apie A.Quadri ankstesnius darbdavius pašnekovas teigė: „Negali taip būti, kad jis vienas geras žmogus, o visi darbdaviai blogi. Nėra jokios diskriminacijos, su juo bendraujama kaip ir su visais kitais. Pats turiu pabėgėlio statusą ir žinau, kaip jaučiais žmogus svetimoje šalyje. A.Quadri turi asmeninių bėdų su buvusia žmona ir alimentų mokėjimu. Jis nenori jų mokėti, bet mes privalėjome juos išskaičiuoti iš atlyginimo. Jis vis tvirtino, kad jų negalima išskaičiuoti iš atlyginimo, o mokėti atskirai, bet juk nėra tokio įstatymo. Jis buvo įsitikinęs, kad įmonė tiesiog turi mokėti tuos alimentus jo buvusiai žmonai atskirai ir nieko neišskaičiuoti. Visus dokumentus pateikėme Darbo inspekcijai.“
Anot pašnekovo, Nigerijos pilietis savaip interpretuoja Lietuvos įstatymus ir kreipdamasis į Darbo inspekciją norėjęs darbdavį pamokyti.
Darbo ginčų inspekcija ruošia sprendimą
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos komisijos pirmininkė patvirtino, kad Nigerijos pilietis sprendė darbo santykių ginčo klausimą su darbdaviu, tačiau kol kas komisija nėra priėmusi sprendimo.
„Kol kas išsamiau komentuoti negaliu, pats asmuo, kuris kreipėsi į žiniasklaidą, pats turėtų apie tai kalbėti“, – sakė Darbo ginčų komisijos vadovė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.
Darbo ginčų komisija sprendimą pateiks dar šią savaitę. Posėdyje Nigerijos piliečiui talkino vertėjas.
