Kas mėnesį 26 metų azerbaidžanietis J.Alijevas skrenda iš Ankaros (Turkija) į Vilnių ir skuba į Mykolo Romerio universitetą, kur studijuoja finansų ekonomiką. Kitais metais tikisi baigti bakalauro studijas.
Tada skraidys į Vilnių nebent susitikti su draugais.
Vyras džiaugiasi, kad atskristi į Vilnių dabar tapo paprasčiau, nes praėjusiais metais atsirado tiesioginių skrydžių iš Ankaros į Vilnių.
– Kodėl studijuojate Vilniuje, o ne Turkijoje ar tėvynėje? – pasiteiravo „Sostinė“ skraidyti mėgstančio studento.
– Aš Turkijos Anadolu universitete Eskišechyre baigiau turizmo vadybą. Svarsčiau, ką toliau daryti.
Vienas draugas studijavo Lietuvoje, Kauno technologijos universitete.
Jis man patarė mokytis Lietuvoje. Pasirinkau studijas Vilniaus Mykolo Romerio universitete. Kitais metais turėčiau baigti.
– Kodėl pasirinkote turizmo vadybą? Regite perspektyvų?
– Labai didėja turistų susidomėjimas Azerbaidžanu. Gimtojoje Lenkoranėje taip pat nemažai turistų.
Turistų srautai ėmė augti prieš kelerius metus, po to, kai 2011 metais Azerbaidžanas laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą.
Neseniai ir „Formulės 1“ lenktynės vyko mano tėvynėje.
– Azerbaidžane mokėtės dvikalbėje mokykloje. Praverčia?
– Žinoma. Lankiau mokyklą, kur visi dalykai buvo dėstomi rusų kalba. Mano tėvai parinko.
Jie manė, kad man būtų gerai išmokti kitą kalbą.
Todėl moku ne tik anglų kalbą, bet ir rusų, turkų ir, aišku, gimtąją.
Turkų kalbą studijavau universitete. Dabar turkiškai susikalbu taip, lyg tai būtų mano gimtoji kalba.
– Ar turkų kalba paplitusi Azerbaidžane?
– Mano tėvynainiai mėgsta žiūrėti turkiškus serialus. Taip pat žiūrime turkiškus filmus, Azerbaidžane labai populiarūs turkų aktoriai.
Turkų aktorius 46-metų Halitas Ergencas, kuris vaidino architektą muilo operoje „Tūkstantis ir viena naktis“, pas mus labai populiarus, kaip ir jo žmona aktorė Berguzar Korel (šis serialas taip pat buvo rodytas Lietuvoje. – Red.).
– O lietuviškai susikalbate? Pramokote?
– Neišmokau, bet šiek tiek suprantu.
– Ką žinojote apie Lietuvą prieš čia atvykdamas?
– Kad kadaise ji buvo Sovietų Sąjungoje. Taip pat žinojau, kad gerai žaidžiate krepšinį, ir tai viskas.
Mano draugai teigiamai atsiliepė apie jūsų šalį. Aš ir pats pastebiu, koks žalias ir švarus Vilnius. Miestas, kuris pritaikytas turizmui.
Be to, Lietuvoje nemažai upių, ežerų, paplūdimių, kur galima puikiai praleisti laisvalaikį.
– Jūs studijuojate Vilniuje, o įsidarbinote Turkijoje. Kaip tai pavyko?
– Praėjusiais metais išsiunčiau savo gyvenimo aprašą įmonėms Turkijoje. Pažymėjau, kad moku turkų kalbą.
Tai buvo didžiulis pranašumas ieškant darbo Turkijoje. Prieš aštuonis mėnesius pavyko įsidarbinti.
Dirbu naftos gavybos įmonėje „Petoil“, kuri įsikūrusi Ankaroje. Esu buhalteris. Ši įmonė išgauna naftą.
– Nesunku suderinti studijas Lietuvoje ir darbą Turkijoje?
– Mano darbdaviai supratingi. Jie žino, kad kitais metais baigsiu studijas, todėl į mano darbo grafiką žiūri atlaidžiau.
Padarau pertrauką ir paprašau, kad išleistų savaitei arba dviem į Vilnių. Viskas priklauso nuo egzaminų skaičiaus.
Problemų darbdaviams dėl to nekyla.
– Dažnai skraidote į Vilnių?
– Maždaug kartą per mėnesį arba kas antrą mėnesį. Dabar atvykau sausio 5 dieną ir būsiu maždaug dvi savaites. Atvykstu į paskaitas, laikyti egzaminų arba rengti pristatymų.
Žinoma, nelengva taip skraidyti, tačiau viskas įmanoma, jeigu tik labai nori.
Ne visas paskaitas spėju išklausyti, visko būna. Turiu daug draugų, jie man padeda – atsiunčia konspektų, pataria.
Taip pat universitetinėje „Moodle“ mokymo aplinkoje yra galimybė klausytis paskaitų internetu, kartais net gyvai.
– O kaip dėl orų? Ar Lietuvoje nebūna per šalta?
– Ne, orai Lietuvoje nebaugina ir nekelia jokių problemų.
Čia, Vilniuje, oras grynas, daug medžių.
Taip pat gyvena mažiau žmonių, todėl suprantama, kad oras švaresnis, nes mažiau automobilių ir mažesnis judėjimas gatvėse.
Po 19 valandos, vakarais apskritai judėjimas Vilniaus gatvėse gerokai sumažėja.
O Baku kur kas mažiau medžių nei Lietuvoje.
Beje, Ankaroje šį mėnesį temperatūra buvo nukritusi iki 12 laipsnių šalčio.
Žiemą ten temperatūra būna minusinė, o vasarą termometro stulpelis pakyla iki 35 laipsnių.
Aš jau apsipratau čia. Gyvenu Vilniuje trejus metus, todėl jaučiuosi lyg namuose. Čia viskas sava, žinau, kaip elgtis, turiu nemažai artimų draugų.
– Azerbaidžanas garsėja arbata. Ar pavyksta Vilniuje išgerti geros arbatos?
– Taip, mano šalyje populiari arbata. Kavos išgeriama mažiau. Aš kilęs iš Lenkoranės, Azerbaidžano arbatos sostinės.
Mėgstame juodąją arbatą, kuri geriama su citrina. Ją geriame ir rytais pusryčiaudami, ir po pietų, antroje dienos pusėje.
Prie arbatos tinka trapus skanėstas baklava arba torto gabalėlis.
Kilogramas geros arbatos gali kainuoti net 150 dolerių, bet tokios nenusipirksi paprastoje parduotuvėje.
Tai išskirtinė arbata, jos reikia ieškoti netoli arbatos plantacijų. Kai būnu Vilniuje, renkuosi „Lipton“ arbatą. Taip pat Lietuvoje kartais paskanauju kavos.
– O kaip maistas? Ar skiriasi patiekalai Turkijoje ir jūsų tėvynėje Azerbaidžane?
– Maistas Turkijoje labai skanus. Bet mano gimtinėje skanesni vaisiai ir mėsa. Mes valgome daugiau mėsos negu turkai, taip pat valgome avieną.
Daug panašumų tarp azerbaidžanietiškos ir turkiškos virtuvės. Mėgstame dolmą – vynuogių lapus su vištienos, mėsos ar kitokiu įdaru.
O Vilniuje kartą nusipirkau netikrų ikrų, jie nebuvo skanūs. Norėjau paragauti, bet pamačiau, kad tai tik juodai dažyta masė. Tikrus ikrus tiesiog per brangu valgyti.
Prieš 10 metų eršketų ikrai nebuvo tokie brangūs kaip dabar.
– Per pastaruosius porą metų nemažai pakeliavote po Europą. Koks miestas jums labiausiai patiko?
– Paryžius, nes ten labai sena architektūra. Taip pat patiko Nyderlandai, nes ten juntama laisvė ir pats laisvai jautiesi.
Kai bendrauji su žmonėmis Nyderlanduose, jie draugiški, nuo jų nedvelkia šaltukas. Ir kone visi važinėja dviračiais. Man patinka, kad jie tausoja aplinką.
Turkijoje ar Azerbaidžane sunku pamatyti žmogų, minantį dviratį.
Nedaug žmonių ten linkę rinktis šią transporto priemonę.
– Ar dažnai užsukate į Azerbaidžaną?
– Vasarą buvau Lenkoranėje. Teko buriuoti, žvejoti, išsikepti šviežios žuvies vakarienei.
Tačiau vasarą Azerbaidžane taip karšta, kad neišsiversi be oro kondicionieriaus.
Baigęs studijas ketinu gyventi ir dirbti Turkijoje. Taip pat norėčiau tęsti studijas ir gal net stoti į ekonomikos ar rinkodaros magistrantūrą.
