„Būtų svarbu matyti jūsų (Seimo narių – aut.) poziciją, ar jūs pritariate, kad vadovų kadencijos gali ir turi būti. Tada kitas klausimas, o kaip tai turėtų vykti?“ – klausė J.Petrauskienė.
Pasak jos, šiuo metu žiūrint į statistiką matyti, kad labai nemaža dalys mokymo įstaigų vadovų vienoje įstaigoje dirba daugiau nei 30 metų, o pati didžiausia dalis vadovų dirba daugiau nei 20 metų, mažiausiai yra dirbančių iki 10 metų.
„Neteisinga būtų teigti, kad daug metų dirbantis vadovas yra negeras vadovas, nes yra puikių mokyklų vadovų, kurie turi ilgametę patirtį. Bet be abejonės, kai kalbame apie stiprią, savarankišką mokyklą, vadovas yra stiprus dėmuo“, – sakė ministrė.
Ji teigė, kad kalbant apie stiprų mokyklos vadovą reikia nepamiršti, kad jam yra ne tik keliami aukštesni reikalavimai, bet ir suteikiama daugiau atsakomybės, laisvės.
„Vienas iš dalykų, dėl ko ir prezidentės pataisos yra teiktos, tai yra ne vien atjauninti mokyklų vadovus, bet ir depolitizuoti mokyklos valdymą ir suteikti didesnės lyderystės vadovams. Suvokiant, kiek vadovų, žiūrint į patirtį reiktų pakeisti, vienu kirčiu tai padaryti nebūtų prasminga, nes viena situacija yra Vilniuje, kur yra daug mokyklų, ir visai kita situacija yra regionuose, kur sudėtinga rasti stiprių žmonių“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji sakė, kad kalbant apie vadovų kadencijas svarbu išsiaiškinti, kaip tai būtų realizuota laike, kokios sąlygos būtų tiems vadovams, kuriems liko keli metai iki pensijos, kokia būtų vadovų atestacijos tvarka, kiek tai turėtų įtakos vadovų apmokėjimui.
„Jeigu didiname vadovams reikalavimus ir atsakomybes, tai turi koreliuoti ir su vadovo atlygiu, vertinimu, gebėjimu ir galimybėmis formuoti komandą. Svarbu numatyti ir iš kur atsiranda tie vadovai ir koks jų ugdymas“, – liberalams dėstė ministrė.
Pasak jos, priėmus šį sprendimą turėtų keistis teisės aktai susiję su vadovų atestaciją, vertinimu, su mokyklų vertinimu, su vadovu apmokėjimu ir visu tokios sistemos įvedimo mechanizmu.
