Kai „valstietis“ B.Markauskas savo patarėju paskyrė V.Kirsnicką, susigūžti turėjo ne vienas Žemės ūkio ministerijos valdininkas. Jiems prieš keletą metų teko domėtis, kaip šio asmens įmonės panaudojo Europos Sąjungos paramą.
Tuomet atlikto audito išvados V.Kirsnickui nežadėjo nieko gera.
Priešingai, Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) buvo įpareigota iš vienos su V.Kirsnicku susijusios įmonės atgauti netinkamai panaudotus Europos Sąjungos pinigus.
Ginčas dėl to persikėlė į teismus ir tęsiasi iki šiol, o ministerijos valdininkams dabar tenka bylinėtis su jų viršininko patarėju.
B.Markauskas pripažino, kad situacija kebli, tačiau kaip ją spręsti, kol kas nežino.
Įžvelgė didelę riziką
Žuvininkystės klausimais ministrui dabar patariantis V.Kirsnickas turi verslą Klaipėdos rajone. Be jam priklausančios bendrovės „Drevernos žvejys“, patarėjas vis dar yra asociacijos „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys.
Prieš dvejus metus abi šios ES paramos gavėjos, vykdžiusios Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategijos projektus, buvo atsidūrusios tikrintojų taikiklyje.
Išvada apie 392 tūkst. litų (113 tūkst. eurų) paramą gavusio „Drevernos žvejo“ vykdytą veiklą tada skambėjo grėsmingai: „Įmonė vykdo neskaidrią veiklą, todėl gali kilti rizika Europos Sąjungos lėšų neteisėtam panaudojimui. Esant būtinybei kreiptis į teisėsaugos institucijas.“
Dar smarkiau kliuvo per 3,3 mln. litų (beveik 1 mln. eurų) paramos gavusiai asociacijai „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, kurios vienas steigėjų ir faktinis vadovas buvo V.Kirsnickas. Buvo įtariama, kad jai priklausiusios įmonės galėjo būti įsteigtos fiktyviai, siekiant gauti didesnę paramą.
Žemės ūkio ministerijos specialistai tuomet pasiūlė žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, kuriai priklauso ir „Drevernos žvejys“, įtraukti į didesnės rizikos paramos gavėjų grupę.
Operacijos kėlė įtarimą
V.Kirsnicko įmonė ES pinigų gavo už tai, kad sutvarkytų žuvininkystei arba su ja susijusiai veiklai plėsti palankią Drevernos prieplaukos aplinką, taip pat parengtų šiaurinės Kuršių marių dalies žvejybinio ekoturizmo maršrutus.
Iš audito išvadų neaišku, ką V.Kirsnickas konkrečiai už gautą paramą buvo įsipareigojęs padaryti, bet jose teigiama, jog viešajam interesui tenkinti skirtos investicijos buvo saugomos aptvertoje privačioje teritorijoje.
Paprastai kalbant, du 5 tūkst. litų (1,5 tūkst. eurų) kainavę informaciniai stendai buvo laikomi V.Kirsnicko garaže.
Turistai, tik įsiprašę į privačią valdą, galėjo pamatyti ir už ES pinigus išdrožtą medinę skulptūrą „Žvejys“.
Tačiau daugiausia įtarimų, regis, kėlė V.Kirsnicko vykdytos grynųjų pinigų operacijos. Jis į ES paramai gauti skirtas banko sąskaitas padėdavo dideles pinigų sumas ir vėliau jas išgrynindavo.
Dėl to ministerijos auditoriai NMA pasiūlė atlikti pažeidimų tyrimą, o esant būtinybei – kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Neoficialiomis žiniomis, NMA dėl minėtų finansinių operacijų kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), bet ji gauta medžiaga nesusidomėjo.
Bylinėjasi su agentūra
Nemalonumai buvo užgriuvę ir veiklos grupę „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, kurios dauguma narių – iš to paties Drevernos kaimo.
Negana to, tie patys asmenys buvo šios asociacijos valdybos narai ir atrinkinėjo projektus, taigi europinė parama galėjo nusėsti nedideliam ratui asmenų.
Vienas šios asociacijos projektų apskritai kėlė abejonių, ar galėjo būti finansuojamas, nes buvo skirtas regionų bendradarbiavimui, o tokios veiklos nevykdė.
Tuo metu projekto vykdytojų išlaidos nebuvo itin kuklios. Vien Klaipėdos ir Ignalinos krašto žuvininkų bendradarbiavimui esą skirtos interneto svetainės sukūrimas atsiėjo 140 tūkst. litų (40 tūkst. eurų), informacinių filmų kūrimas – 149 tūkst. litų (43 tūkst. eurų), o konsultacijos – per 30 tūkst. litų (beveik 8,7 tūkst. eurų).
Buvo nustatyta, kad „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ netinkamai panaudojo daugiau kaip 11 tūkst. eurų. Juos NMA pareikalavo grąžinti, bet paramos gavėjas šį sprendimą apskundė teismui.
Nors Vyriausioji administracinių ginčų komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas skundus atmetė ir nurodė, kad NMA sprendimą taikyti sankciją priėmė pagrįstai, buvo pateiktas apeliacinis skundas. Jis šiuo metu nagrinėjamas Vyriausiajame administraciniame teisme.
Kitaip sakant, ministro patarėjo įsteigta asociacija bylinėjasi su ministerijai pavaldžia agentūra, kuri vykdė Žemės ūkio ministerijos nurodymus.
Kyšojo tos pačios ausys
Ar gali būti, kad V.Kirsnickas su šia kuriozine situacija tikrai neturi nieko bendra? Neatrodo.
„Klaipėdos rajono iniciatyvos“ yra registruotos Gargžduose, bet visų ES lėšomis finansuotų projektų dokumentai buvo saugomi Drevernoje tuo pačiu adresu, kuriuo registruota ir V.Kirsnicko įmonė „Drevernos žvejys“.
Maža to, nors veiklos grupei vadovavo Vilma Daukšienė, su auditoriais bendravo pagal „Klaipėdos rajono iniciatyvų“ įgaliojimą veikęs V.Kirsnickas, o ir patikra buvo atliekama ne kur kitur, o dabartinio ministro patarėjo įmonėje.
Beje, tuo pačiu adresu, kaip ir „Drevernos žvejys“, buvo registruotas Tarptautinis akvakultūros centras, irgi dalyvavęs ES finansuotuose projektuose. Jam taip pat vadovavo V.Kirsnickas.
„Auditoriams susidarė nuomonė, kad visą „Klaipėdos rajono iniciatyvų“ veiklą, vietos projektų įgyvendinimą koordinuoja ir organizuoja vienintelis asmuo – V.Kirsnickas“, – rašoma 2014 metų gruodį parengtoje ataskaitoje, kuri buvo pateikta tuometei ministrei Virginijai Baltraitienei.
Mato priešų užmačias
Tačiau dabartinis ministras gana atlaidžiai vertina savo patarėją, įsivėlusį į neskaidrias ES lėšų panaudojimo schemas.
B.Markauskas, kaip jau tapo įprasta pastaruoju metu „valstiečių“ atstovams, pradedant jų vedliu Ramūnu Karbauskiu, susidomėjimą galimomis V.Kirsnicko machinacijomis siejo su jo vykdoma veikla – esą ji ėmė kliūti kažkokioms interesų grupėms.
„Žinau, kodėl čia viskas vyksta. V.Kirsnicką priėmiau į darbą todėl, kad jis turi gebėjimą gilintis ir atrasti, kur vyko ne visai gražūs finansiniai dalykai. Jau turime surinkę nemažai medžiagos apie kai kuriuos vykusius projektus. Matyt, kažkam tai nepatinka ir ieškoma skaudžių vietų“, – svarstė ministras.
B.Markauskas pripažino, kad apie V.Kirsnicko veiklą gavo įvairių pranešimų, tačiau specialiosios tarnybos esą nepateikė informacijos, kuri užkirstų kelią jam eiti šias pareigas: „Aš jo nuodėmes žinau, bet tai yra tik tokie labiau pamąstymai ir įtarimai. Niekas konkrečiai jokių kaltinimų jam nepareiškė.“
Bet politikas tikina nežinojęs, kad jo patarėjo įsteigta ir galbūt neteisėtai ES paramą panaudojusi grupė vis dar bylinėjasi su ministerijai pavaldžia agentūra: „Aišku, tai atrodo nekaip. Nors atvejų, kai agentūra siekia susigrąžinti skirtas lėšas, labai daug. Pažeidimų būna ir tyčinių, ir netyčinių. Aš tik nenorėčiau, kad tai būtų naudojama spaudimui ar net šantažui.“
Bet kas gali garantuoti, kad pats E.Kirsnickas nedarys spaudimo ministerijai pavaldžioms įstaigoms ir nebandys spręsti jo verslui iškilusių problemų?
„Kad to neįvyks, galiu garantuoti. Ne tam mes atėjome, kad vyktų tokie dalykai. Jis neturi tokių įgaliojimų, be to, nuolat man atsiskaito, ką ir kaip daro. Aš turėjau tam tikrų abejonių dėl jo, bet jis man reikalingas. Suprantu, kad gali kilti klausimų dėl jo reputacijos, bet tikrai neįmanoma, jog kas nors būtų glaistoma“, – „Lietuvos rytui“ sakė B.Markauskas.
Laukia teismo žodžio
Pats V.Kirsnickas pripažino, kad situacija, į kurią jis pateko, galbūt ir kelia abejonių.
Jis taip pat nesigynė, kad rengiant viešuosius pirkimus galėjo būti padaryta klaidų.
„Bet tai turi pripažinti teismas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ministro patarėjas.
Dangstė įtartiną ES lėšų naudojimą
Klaipėdos regiono žvejams skirtos ES paramos dalybas 2013 metais buvo sudrebinęs skandalas, kai paaiškėjo, kad už skaidrų šių lėšų panaudojimą buvęs atsakingas tuometis rajono vicemeras K.Cirtautas galėjo supainioti interesus.
Rajono savivaldybė K.Cirtautą buvo delegavusi į žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės valdybą, kuri atrenka projektus ES paramai gauti. Trumpai pabuvęs valdybos nariu vicemeras su sūnumi įsteigė mažąją bendriją „Manto žuvys“ ir netrukus gavo 150 tūkst. litų (43 tūkst. eurų) paramą novatoriškoms žuvų auginimo technologijoms diegti.
Valdybai priklausęs dabartinis ministro patarėjas V.Kirsnickas tada neįžvelgė nieko bloga: „Per valdybos posėdį sakėme, kad gal ir būtų nekorektiška, tačiau kadangi niekas daugiau šių pinigų nenori, skirsime. Mums juk reikia strategijos rodiklius pasiekti.“
