– Esate užsiminęs, kad jei vykdant policijos reformą nebūtų atsisakyta apylinkių ir nepilnamečių reikalų inspektorių, gal net būtų pavykę išvengti tragedijos Kėdainiuose, kai artimieji mirtinai sumušė vaiką.
Gal reforma nuėjo klaidingu keliu? – „Lietuvos rytas“ paklausė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno.
– Neskubėčiau taip apibendrinti. Bet iš tiesų vykdant policijos reformą buvo atsisakyta nusikalstamumo prevenciją vykdžiusių apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių, jie pakeisti veiklos grupėmis.
Inspektoriai apeidavo savo teritorijas, bendraudavo su žmonėmis, surašydavo protokolus, o veiklos grupės tik reaguoja į įvykius. Jos turi kuo greičiau atvykti, apsaugoti galimo nusikaltimo vietą, atlikti pirmuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Girdėti nusiskundimų, kad prevencinė veikla susilpnėjo. Miesteliuose gyvenantys žmonės pasigenda inspektorių, kuriems buvo įpratę pranešti apie įvykius, pasitarti, kaip elgtis. Tai stiprino bendruomeniškumo jausmą, padėjo palaikyti žmonių ryšį su policija.
Veiklos grupės į įvykius reaguoja greitai, tai būtų galima laikyti reformos privalumu, bet atsiranda savotiška prevencinė tuštuma, kol dar nieko neatsitiko. Mat socialiniai darbuotojai prevencijos spragų neužpildė, jų darbas, policijai sumažinus dėmesį šiai veiklai, nepakito.
– Gal ketinate atkurti policijos inspektorių pareigybes?
– Surinksime daugiau duomenų, kad galėtume išsamiau išanalizuoti padėtį, nes praėjo dar tik pusmetis, kai policijoje įdiegta nauja tvarka.
Tikriausiai nesiūlysime sugrąžinti ankstesnės tvarkos, bet būtinai rekomenduosime policijos prevencinę veiklą galinčių padaryti veiksmingesnę priemonių paketą. Turbūt daugiau dėmesio skirsime rizikos šeimoms, asmenims, kurie gali kelti grėsmę vaikams.
– Ar tai reiškia, kad dabar ėmėtės savotiškos policijos reformos revizijos ir daug ką darysite kitaip, nei buvo numatyta anksčiau?
– Per anksti daryti išvadas apie reformą, jos naudą ar žalą ateityje. Mano komandos tikslas – įvertinti jos rezultatus, o tam reikia ilgesnio laikotarpio nei pusmetis. Remsimės ir visuomenės nuomonės tyrimais, bet jų duomenų dar neturime. Svarbu, kad paskubėję nepridarytume klaidų, kurios vėliau labai brangiai kainuotų.
– Ar policijai, turinčiai ginti vaikus nuo smurto, nekiša pagalio į ratus ir įstatymų leidėjai, kartais pernelyg nelanksčiai reguliuodami teisėsaugos darbą su nepilnamečiais?
Pavyzdžiui, Kaune, kur neseniai globos namuose paaiškėjo lytinio prievartavimo atvejų, apklausti vaikus trukdė tai, kad kiekvienoje apklausoje būtinai turi dalyvauti psichologas, o jų trūksta.
– Įstatymų galima sukurti kiek nori, bet vis viena lemia žmonių mąstymas. Net geriausia teisinė norma, kuri puikiai veiks Norvegijoje ar Švedijoje, pas mus gali būti visiškai neefektyvi, nes jos nebus laikomasi.
Manau, išvengti tragedijos Kėdainiuose buvo įmanoma ir remiantis esamu teisiniu reguliavimu, tik pareigūnams reikėjo jautriau įvertinti gautą informaciją, o prokurorui – atidžiau patikrinti apklausų duomenis.
Trūksta policijos bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pareigūnas, reaguodamas į įvykį, atvažiuoja bet kuriuo paros laiku, o kitos įstaigos tuo metu jau nedirba.
Iš karto kyla problemų. Pavyzdžiui, pareigūnas mato, kad tėvai neblaivūs, vaikui praskelta lūpa.
Bet kaip su juo elgtis, kam jį perduoti, kai šalia nėra socialinių darbuotojų, nors palikti šeimoje pavojinga? Čia nereikia psichologo. Turėtų pakakti paskambinti visą parą budintiems vaiko teisių apsaugos ar socialiniams darbuotojams ir jie atvyktų, žinodami, kur reikia nuvežti vaiką.
Psichologas irgi reikalingas, bet jau vėliau, kai priimami svarbiausi sprendimai dėl vaiko globos ar jis apklausiamas dėl galimo smurto.
– Jūsų vadovaujama ministerija rūpinasi ir savivalda. Ar pritariate siūlymams, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybą reikėtų centralizuoti, perimant jos įstaigas iš savivaldybių?
– Pritariu šiam socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sumanymui. Bet centralizacija nereiškia, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai bus sukeliami į vieną vietą. Tiesiog visur bus įdiegta viena aiški bendra tvarka, darbo laikas, atsakomybė.
Žmonės dirbs gal ir tose pačiose vietose, bet valdymas bus centralizuotas, net ir naktį kas nors atsilieps į skambučius ir privalės atvykti į pagalbą, kur jos reikės.
