„Viešasis saugumas – ta sritis, kurioje reikia elgtis atsakingai. Vos paskirtas ministru priėmiau sprendimą sustabdyti policijos reformą ir įvertinti jos tikslingumą ir naudingumą“, – apie policijos reformą kalbėjo vidaus reikalų ministras E.Misiūnas ir pridūrė, kad įvertinus duomenis paaiškėjo, kad policijos reforma turėjo pozityvių aspektų, tokių kaip greitesnis reagavimas, padidėjo gatvėje dirbančių pareigūnų skaičius ir augo pareigūnų atlyginimai.
Ministro teigimu, be pozityvių pokyčių, vis dėlto esama ir grėsmių bei iššūkių. Tarp didžiausių grėsmių, kilusių naujajai ministerijos vadovybei, minima tai, kad išeinant daliai patyrusių pareigūnų likusiesiems didėja krūvis, kyla rizika, kad ilgainiui ims trūkti pareigūnų. Vadovybei itin neramu, kad išeinant patyrusiems vidurinės grandies pareigūnams atsiranda kompetencijos spragų. Didėja rizika, kad gali būti klaidingai kvalifikuojamos ir registruojamos nusikalstamos veikos, atsainiai atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Kaip visuomet lieka aktualus ir pareigūnų atlygio klausimas, o tai, anot ministerijos, kelia įtampą pačių pareigūnų bendruomenėje, ypač kai iš pareigūnų reikalaujama per trumpą laiką tapti universaliems.
E.Misiūnas teigė, kad ateityje privalu užtikrinti, kad teritoriniuose padaliniuose būtų pakankamai pareigūnų ir jiems būtų organizuojami mokymai.
„Viešojo saugumo srityje pokyčius reikia daryti labai pamatuotai, atsakingai, reformą vertinama teigiamai, jos naudą pastebėsime vėliau, bet ministerija sutinka, kad ji toliau gali vykti“, – kalbėjo E.Misiūnas.
2020 metais alga bus 1000 eurų
Generalinis komisaras L.Pernavas savo ruožtu policininkams pranešė gerą žinią – iki metų pabaigos laukia reikšmingi atlyginimų pokyčiai, kai kurių pareigūnų atlyginimai pasieks tūkstantį eurų, o netrukus tokia suma bus jau standartinis pareigūno atlyginimas.
Iki šiol vos pradėjęs dirbti žemesniosios grandies pareigūnas uždirbdavo apie 370 eurų, bet dabar ši suma padidėjo iki šešių šimtų eurų, vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai kilo nuo keturių šimtų eurų iki maždaug septynių šimtų eurų.
Itin dosni ministerija žada būti vadovaujamas pareigas einantiems pareigūnams – jų darbo užmokestis bus ne mažesnis nei tūkstantis eurų.
„Sieksime, kad 2020 metais mažiausias pareigūnų atlyginimas būtų tūkstantis eurų į rankas. Aš tuo tikiu“, – kalbėjo L.Pernavas.
Tam pritarė ir vidaus reikalų ministras E.Misiūnas – jis teigė, kad tokie pokyčiai numatyti ir Vyriausybės programoje, kuri nurodoma, kad visi statutiniai pareigūnai uždirbtų ne mažiau kaip tūkstantį eurų į rankas.
Sulaukta ir prezidentės kritikos
Pernai pradėtą policijos reformą vidaus reikalų ministru tapęs E.Misiūnas pristabdė argumentuodamas, kad reikia objektyviai įvertinti jos naudą. Policijos departamento veiksmus, sulaukusi profesinių sąjungų skundų, spalį sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Policijos vadovybė reformos ėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas.
Pradėta jungti viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakoma budėtojų ir taip mažinamas kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičius. Reformai priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Anot jų lyderių, pareigūnai pasigenda aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizavimo, kokie yra vertinimo kriterijai norintiems eiti naujas pareigas. Esą dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Profsąjungų atstovų teigimu, pavyzdžiui, tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti, nors jie tam nėra parengti.
Policijos generalinis komisaras L.Pernavas gruodį sakė, kad 53 policijos komisariatai jau dirba pagal naują veiklos modelį, dar 10 – daugiausia miesto – liko nereformuoti.
Panašios reformos laukia kitų institucijų
„Jau šiandien matome pirmuosius teigiamus reformos rezultatus: daugiau policijos pareigūnų gatvėse, jie greičiau atvyksta į įvykio vietą. Reforma daroma tam, kad visuomenė būtų saugesnė, o policija stipresnė. Asmeniškai domiuosi vykdoma reforma, vykstu į policijos komisariatus, patruliuoju su policijos pareigūnais. Girdžiu, ką reikia daryti kitaip, ką keisti. Pionieriams sunku, kai kada užlipame ant grėblio, bet taip visada būna tiems, kurie daro pirmi“, – kalbėjo L.Pernavas.
Anot jo, policijos reforma yra geras pavyzdys, kaip kitos institucijos turėtų persitvarkyti ir kaip vykdyti reformas. E.Misiūno teigimu, tokios reformos bus vykdomos ir kitose tokio pobūdžio įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai.
Pareigūnas už nieką neatsakingas?
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė negailėjo kritikos ministerijos giriamai pertvarkai. „Reformos pasekmės bus ne tik policijos departamento vadovų atsakomybė, bet ir ministro atsakomybė. Jei nutiks dar tokių įvykių kaip Kėdainiuose, policininkų žūtys... Per porą metų nuo L.Pernavo vadovavimo pradžios žuvo net trys policininkai. Pradėsime kalbėti apie atsakomybę tų asmenų, kurie skyrė generalinį komisarą į pareigas“, – kalbėjo ji.
Anot R.Katinienės, policijos pareigūnai identifikuoja kelias problemas, ypač funkcijų perdavimo: „Pradėjus reformą kai kurios funkcijos nebuvo perduotos kitoms institucijoms. Apylinkės inspektoriai buvo atsakingi už darbą su nepilnamečiais, socialinės rizikos šeimomis, dabar panaikinus apylinkės inspektorių pareigybes ir nepaskirsčius teritorijų visi atsako už viską... Generaliniam komisarui niekas nesuteikia teisės atsisakyti policijos funkcijų, kurios numatytos policijos veiklos įstatyme.“
Profesinių sąjungų pirmininkės teigimu, šiuo metu nedrįstama garsiai pasakyti, bet tokių nusikaltimų kaip vagysčių ištyrimas apskritai nevyksta. „Nuvažiuokite į bet kurį miestą ir paklauskite, ar automobilio, sandėliuko vagystę tiria? Tyrimai formalizuoti – vieną dieną pradedama, kitą jau baigiama... Kai matoma, kad byla pasmerkta, ji paprasčiausiai netiriama.“
R.Katinienė teigė, kad reformos stabdymas turėtų neigiamų padarinių mažuose miestuose, periferijoje, bet didesniuose miestuose toks modelis neveikia. „Turi būti specializacija, nes universalumas nepasitvirtino, turi išlikti ir atsakomybės ribos. Šiandien, siekiant universalumo, policininkas neatsako už nieką.“
