Sportininkams Vilniuje durys parodytos tiesiogine prasme. Kai pirmadienį lengvosios atletikos manieže Žemaitės gatvėje kilo gaisras, iš jo teko išprašyti apie tris šimtus lankytojų.
Po gaisro A.Palšytė viešai kreipėsi į merą Remigijų Šimašių išdėstydama lengvaatlečių skaudulius, netylėti nusprendė ir kiti sportininkai.
Niekas jau nedrįsta ginčytis – padėtis Vilniuje tikrai prastesnė nei Kaune ar Šiauliuose, nes sostinė sportui paskiria gerokai mažiau lėšų.
Pasigirdo keli sprogimai
Gaisrininkų ir greitosios pagalbos automobiliai į lengvosios atletikos maniežą lėkė pirmadienio pavakare.
Prieš tai sportininkai, iš kurių daugiausia buvo vaikų, išgirdo sprogimą. Vėliau į patalpas ėmė veržtis dūmai, tad žmonės iš maniežo buvo nedelsiant evakuoti.
Netrukus buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, – dūmai ėmė veržtis iš skydinės. Po to pasigirdo dar keli sprogimai. Gali būti, kad seni laidai neišlaikė perkrovų, nes maniežas šildomas elektros šildytuvais.
Dauguma sportininkų į lauką spruko neapsirengę šiltesnių drabužių, tačiau netrukus buvo atidarytos kitos durys ir jie galėjo pasiekti persirengimo kambarius.
Laimė, gaisras neišplito. Ugniagesiams per dešimt minučių pavyko jį užgesinti.
Tačiau dėl to, kad objektas ypatingas, į jį buvo mestos didžiulės gaisrininkų pajėgos.
Visas bėdas išklojo merui
Netrukus po gaisro A.Palšytė klausė R.Šimašiaus: kaip iš lengvaatlečių galima tikėtis geresnių rezultatų, jei vienintelis Vilniuje maniežas baugina savo būkle?
„Renovacijos verkiant reikia, nes manieže dažniausiai temperatūra nesiekia 17 laipsnių, per stogą varva, šiluma išeina per skylėtus langus, o tiek takelis, tiek treniruotėms skirtas inventorius yra varganas ir tinkantis tik iš bėdos“, – dėstė bėdas lengvaatletė.
Jos žodžiais, gal sportu ir sportininkais besirūpinantys žmonės pagaliau atkreips dėmesį į šį objektą ir imsis veiksmų, kad sostinėje būtų galima didžiuotis sporto bazėmis, o ne gąsdinti jaunąją kartą.
Manieže treniruojasi ir olimpinė bei pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Kiti sportininkai ne kartą matė ją fechtavimosi treniruočių salėje su plaktuku rankose. Penkiakovininkė kalė iš grindų vis išlendančias vinis.
Temperatūra dar žemesnė
„Dažniausiai sovietiniams reliktams vieta – Grūto parke, tačiau šis statinys kažkokiu būdu vis dar stovi Vilniaus centre“, – stebėjosi A.Palšytė.
Ji pridūrė, kad visą žiemą temperatūra manieže yra per žema ir šuolininkams, ir bėgikams.
Negana to, termometras yra po šildytuvu, todėl rodo keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. O sportininkams tinkanti temperatūra yra nebent prie šildytuvų.
Dengė veidus megztiniais
Trenere dirbančiai rutulio stūmikei Giedrei Kupstytei teko pačiai gelbėti vaikus iš gaisro. Kai po sprogimų pajuto dūmų kvapą, ji auklėtiniams liepė veidus užsidengti megztiniais ir bėgti į lauką.
Sportininkė prisiminė, kad kai kuriuos vaikus buvo net panika apėmusi. Tai nenuostabu – juk daugumai vos 8–9 metai.
G.Kupstytė džiaugėsi, kad elektra buvo laiku išjungta, o ugniagesiai pasirodė labai greitai. Ji neslėpė: maniežas yra tikra tragedija, o gaisras – ženklas, kad būtina pradėti renovacijos darbus.
Su Talinu nėra ko lyginti
Vilniaus miesto sporto centro direktorius Marius Jukonis sutiko: niekam nekyla abejonių, kad maniežą būtina renovuoti. Tačiau 1986 metais pastatytas maniežas priklauso Kūno kultūros ir sporto departamentui. Sostinės savivaldybė jį tik nuomojasi.
„Vilnius negali lygintis su Talinu, kur tokių maniežų yra bent keturi. Atsiliekame net nuo Kauno ir Šiaulių, kurie sportui skiria daugiau pinigų“, – atsiduso M.Jukonis.
Kaune maniežas buvo renovuotas prieš dvejus metus. Pernai buvo numatyta pradėti maniežo renovacijos darbus ir Vilniuje, tačiau pritrūko lėšų.
Anot M.Jukonio, pastato atnaujinimas įstrigo valdžios koridoriuose.
Treniruočių sąlygomis skundžiasi ne tik sportininkai – Vilniuje jau neįmanoma sutalpinti norinčių lengvąja atletika užsiimti vaikų.
Jų padaugėja po kiekvieno sėkmingo lengvaatlečių starto tarptautinėse varžybose.
Dėl laidų užsidegė pirtis
Dėl senos elektros instaliacijos manieže įrengtoje pirtyje gaisras buvo kilęs ir 2014-ųjų spalio mėnesį.
Nelaimė įvyko, kai kažkas nakčiai rūsyje paliko įjungtą elektros jungiklį. Dėl to apdegė sportininkams skirta pirtis ir 2 kvadratiniai metrai priepirčio.
Lengvosios atletikos maniežo vadovas Egidijus Zvilna pripažino, kad daugiau nei trisdešimt metų senumo pastatą verkiant reikia remontuoti.
„Visa elektros instaliacija čia dar nuo sovietinių laikų – laidus keisti reikia, ventiliaciją sutvarkyti“, – dėstė E.Zvilna.
Kita bėda – per didžiulius langus į patalpas žiemą veržiasi šaltis, todėl sportininkams nėra kur apšilti.
Per šaltas baseino vanduo
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė praėjusiais metais dūrė pirštu į apverktiną baseinų būklę.
Sportininkė neslėpė – padėtis visai prasta. Mat Lazdynų baseine vandens temperatūra siekia vos 24 laipsnius. Plaukti tokiame vandenyje galima, bet treniruotis – ne.
Plaukimo rezultatai sportininkės nedžiugina. Pastarosiose varžybose ji plaukė sekunde lėčiau nei visą praėjusį sezoną.
Rezultatai gal ir galėjo būti geresni, jei penkiakovininkė turėtų kur treniruotis. Lazdynų baseine vanduo jai per šaltas buvo dvi savaites, tad teko naudotis sporto klubu „Impuls“. Plaukė ji ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseine, tačiau treniruotėmis tai pavadinti sunku.
Pasirodo, baseine vandens temperatūra sumažėjo dėl to, kad buvo sugedęs vandens šildytuvas.
