Nigeriečiai suprato, kad lietuvių nevalia lyginti su rusais ir lenkais

Du jauni vyrai iš Nigerijos 24 metų Samsonas Toye ir bendraamžis Edwardas Mowah pastaruosius keletą metų gyveno panašiai. Abu pagyveno Baltarusijoje, o vėliau persikraustė į Vilnių. Vienas jų iš čia išvažiuoti neketina.

Bičiuliai nigeriečiai E.Mowah (kairėje) ir S.Toye puikiai jaučiasi Vilniuje. Ant viešbučio „Holiday Inn“ sienų – E.Mowah sukurti piešiniai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bičiuliai nigeriečiai E.Mowah (kairėje) ir S.Toye puikiai jaučiasi Vilniuje. Ant viešbučio „Holiday Inn“ sienų – E.Mowah sukurti piešiniai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Modesta Gaučaitė („Lietuvos rytas“)

Feb 13, 2017, 7:20 AM, atnaujinta Apr 10, 2017, 5:49 AM

Bendraamžiai vaikinai į Vilnių iš Nigerijos atvyko skirtingu metu – Samsonas Lietuvoje jau ketverius metus, o Edwardas – nuo 2016-ųjų vidurio.

Samsonas – labai kalbus ir noriai bendraujantis jaunas vyras, Lietuvos moksleiviams ir studentams veda motyvacines paskaitas ir mąsto, kaip sustiprinti Lietuvos ir Nigerijos santykius.

Edwardas yra labai drovus, ką tik pirmąją paveikslų parodą pristatęs vaikinas. Išgirdęs klausimą pirma kukliai nusišypso ir tik tada į jį atsako.

Į Lietuvą – per Baltarusiją

Samsonas į Lietuvą atvyko pirmasis. Iš vakarinės Nigerijos dalies kilęs vyras pasakojo, kad augo gana griežtoje šeimoje, kuriai išsilavinimas – be galo svarbus.

„Turiu brolį ir seserį. Esu krikščionis, augau religingoje, labai griežtoje šeimoje, kur visi laikosi griežtos disciplinos. Mano tėvams, mano šeimai visada svarbu kuo geresnis išsilavinimas“, – sakė S.Toye.

Jo kelias iš Nigerijos nebuvo tiesiai į Lietuvą. Tai, kad atsidūrė mūsų šalyje, jis vadina dideliu netikėtumu. Pirmiausia vaikinas patraukė į Baltarusiją, kur gyveno kurį laiką.

Gyvenant ten draugas patarė vykti į Lietuvą, nes ji – Europos Sąjungos šalis, atvira kitataučiams, čia gali ir laisvai dirbti, ir reikšti mintis.

„Lietuva labai skiriasi nuo Baltarusijos ar Rusijos. Tos šalys labai aršios, net ir Rusijos sostinė Maskva yra tokia.

Ten yra daug smurto dėl rasinių skirtumų tarp baltaodžių ir juodaodžių.

Tai viena priežasčių, kodėl atvykau į Lietuvą“, – pasakojo vaikinas.

Atvykęs į Lietuvą Samsonas netruko apie tai pranešti Baltarusijoje likusiam savo bičiuliui, iš pietinės Nigerijos dalies kilusiam Edwardui.

Greitai ir jis susikrovė daiktus ir iš kaimyninės Baltarusijos persikėlė į Vilnių.

Nustebino draugiškumas

Samsonas pasakojo, kad atvykus į Lietuvą pirmoji mintis buvo, kad ši šalis – tokia pat kaip Baltarusija. Toks įspūdis jam kilo dėl pastatų. Jis sakė, kad Vilniaus architektūra jam labai priminė Baltarusiją, tačiau visai kitokią nuomonę susidarė pabendravęs su žmonėmis.

„Tik išėjęs iš stoties sutikau ponią, kurios paklausiau, kaip man nusigauti į viešbutį, kuriame turėjau apsistoti. Ji buvo labai maloni, pasakė, kad mielu noru man padės.

Su jos pagalba išsikviečiau taksi, ji paaiškino vairuotojui, kur man reikia. Tai tikrai buvo mandagi ir paslaugi moteris“, – pasakojo Samsonas.

Nuvykus į viešbutį jį taip pat pasitiko malonūs žmonės, o administratorė pasakė, kad jis gali bet kada kreiptis ir nurodė, kur yra artimiausia parduotuvė, vaistinė ir kitos vietos, kurios jam gali būti svarbios.

Draugiškai ir paslaugiai nusiteikę buvo ir kurso draugai, su kuriais jis netruko susipažinti. Tiesa, jie buvo kiek drovūs, bet taip, pasak Samsono, buvo dėl to, kad tiesiog nežinojo, kaip tinkamai reikšti savo mintis.

„Atvykęs susipažinau ir su savo buto draugu, kuris, galiu drąsiai sakyti, šiuo metu yra mano artimiausias draugas. Jo vardas Laurynas. Žmonės čia tikrai visiškai kitokie negu Baltarusijoje ar Rusijoje“, – sakė Samsonas.

Buvo ir nemalonus įvykis

Kiek kitokį pirmąjį įspūdį susidarė Edwardas. Kuklus ir ramus vaikinas pirmiausia pastebėjo, kad Lietuvoje tylu.

„Čia tylu, nedaug triukšmo. Man patinka tylios vietos. Žinoma, kaip ir sakė Samsonas, žmonės čia labai draugiški ir paslaugūs“, – kalbėjo Edwardas, į Lietuvą atvykęs kartu su broliu, šiuo metu studijuojančiu Kaune.

Paklaustas, ar atvykus į Lietuvą kilo problemų dėl to, kad yra iš kitos šalies ir juolab – kitos rasės, Samsonas sakė, kad nesmagių įvykių išvengti nepavyko.

„Čia yra žmonių, kurie panašūs į baltarusius, bet jie – tarsi lašas jūroje. Tai neapibrėžia, kas yra lietuviai. Taip, buvo nemalonių incidentų. Kartą mane gatvėje sustabdė vyras su degtinės buteliu.

Jis man primygtinai siūlė išgerti. Aš atsisakiau. Tada jis pradėjo mane koneveikti. Pro šalį einanti moteris tiesiog pasakė, kad nekreipčiau dėmesio ir eičiau nuo jo tolyn“, – nemalonų įvykį prisiminė nigerietis.

Edwardui iki šiol pavyko išvengti nemalonumų: „Matyt, man pasisekė, nes neteko patirti nieko negatyvaus.“

Samsonas sakė pastebėjęs, kad lietuviams labai nepatinka būti lyginamiems su lenkais arba rusais, todėl stengiasi visada suprasti ir pabrėžti, kad lietuviai yra lietuviai ir lyginti jų su kaimynais nėra prasmės.

Skatina rasti savo kelią

Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) baigęs studijas Samsonas liko ten dirbti. Jis ne tik dirba kolegijoje, bet ir veda motyvacines paskaitas moksleiviams ir studentams.

„Toks mano darbas, kurį atlieku nuo pirmadienio iki penktadienio. Vesdamas motyvacines paskaitas jau aplankiau daugiau nei 20 Lietuvos miestų, o visai neseniai buvau pakviestas paskaitos vesti Indijos sostinėje Delyje, taip pat ir Ganoje“, – pasakojo vyras.

Jis sakė, kad imtis motyvacinių paskaitų, kuriose skatina jaunimą mokytis ir padėti jam rasti karjeros kelią, paakino tai, kad apie 70 proc. abiturientų, paklausti, kur norėtų studijuoti, atsakyti negali, nes tiesiog nežino.

„Tai, kad studijuosiu universitete ir ką studijuosiu, žinojau jau būdamas septintoje klasėje. Man teko bendrauti su Lietuvos moksleivių sąjunga, o visai neseniai dalyvavau studijų mugėje, vykusioje „Litexpo“.

Ten paklausus jaunų žmonių, ko pageidauja mokytis, kokios karjeros norėtų siekti, atsakydavo nežiną.

Todėl matau, kad tai yra darbas, kurį turiu dirbti. Kaip motyvacinių paskaitų vedėjas turiu jiems padėti rasti kelią“, – kalbėjo S.Toye.

Du verslai ir paramos fondas

Tačiau motyvacinės paskaitos nėra vienintelė Samsono veikla. Nigerietis taip pat turi du verslus bei paramos fondą, kuriuo siekia padėti Nigerijoje vargingai gyvenantiems vaikams.

Kažkada kalbėdamas su tėčiu jis užsiminė, kad būdamas vyresnis, gal 40-ies ar 50-ies, o gal net ir išėjęs į pensiją, norėtų įkurti paramos fondą.

„Mano tėtis pasakė: „Jei nori padėti, kam laukti? Kurk fondą dabar.“ Aš paklausiau jo ir pradėjau tai daryti nieko nelaukdamas“, – pasakojo Samsonas.

Jo įsteigtas fondas padeda nepasiturintiems vaikams, kurie neretai yra netekę vieno ar net abiejų tėvų. Taip pat tiems, kurie prarado namus dėl islamistų išpuolių.

Nigerijoje gyvenanti Samsono sesuo rūpinasi fondo veikla.

Vienas verslų, kuriais užsiima S.Toye, – konsultacijos stojantiesiems ir studentams. Šį verslą jis yra įkūręs kartu su kita mergina iš Nigerijos.

Jaunas vyras taip pat užsiima kakavos prekyba. Jis pasakojo, kad prekyba kakava yra populiarus verslas Nigerijoje. Jo šeimai priklauso nemažas žemės sklypas su jame stovinčiu pastatu. Šiame sklype sezono metu auginamos kakavos pupelės. Vėliau jos renkamos ir džiovinamos, tada parduodamos.

„Kakavą parduodame pirkėjams iš kiek įmanoma tolesnių kraštų, nes tokie žmonės yra pasiruošę mokėti daugiausia“, – sakė S.Toye. Jis taip pat padeda savo motinai jos vadovaujamoje kompanijoje, kur užsiima rinkodara.

Atidarė dailės parodą

Nors Edwardas yra tylus ir kuklus, jis rado, kaip išreikšti save. Beveik dailės nesimokęs vaikinas yra ypač gabus dailininkas.

Vilniuje, „Holiday Inn“ viešbutyje, pristatoma jo paroda, kurioje – tiek portretai, tiek abstraktūs kūriniai.

Talentingas nigerietis sakė iš pradžių nenorėjęs rengti parodos, nes manė, kad šiuos darbus pasiliks sau, kad jie bus asmeniniai, tačiau draugai jį įkalbėjo ir paroda įvyko.

Dailės Edwardas mokėsi būdamas vaikas, po to kurį laiką neturėjo nė vienos pamokos ir visiškai nepiešė, tačiau atvykęs gyventi į Baltarusiją vėl ėmėsi pieštuko, o Lietuvoje jau surengė ir savo parodą.

Negana to, Edwardas ne tik surengė parodą, bet ir šiuo metu piešimo paslapčių moko pažįstamos moters dukrą.

„Pamačiusi parodą jos mama paklausė, ar išmokysiu jos dukrą piešti, nes jai patinka piešimas. Aš sutikau.

Pamokos puikios, ji – šauni mokinė“, – kalbėjo Edwardas.

Ji sakė apie parodą sulaukęs nemažai teigiamų atsiliepimų ir tai jį skatina judėti į priekį.

Planai – skirtingi

Paklausus, ką vaikinai veiks ateityje, abu minutę pamąstė ir atsakė visiškai skirtingai.

Edwardas sakė dar visiškai neapsisprendęs, tačiau mano, kad baigęs studijas pakels sparnus į kokią nors kitą šalį.

Samsonas sakė ateitį siejantis su Lietuva. Tiesa, jis neslėpė didelių planų neturintis ir iš karto paminėjo žinomą posakį: „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi.“

„Aš planuoju likti Lietuvoje, nes matau dar daug sričių, kuriose galiu būti naudingas, daug darbų, kuriuos dar noriu nuveikti“, – sakė Samsonas.

Iš tikrųjų jo planai ambicingi. Jaunas vyras sakė norintis stiprinti Lietuvos ir Nigerijos santykius lietuvius supažindindamas su Nigerija, o nigeriečius – su Lietuva. Vienas Samsono norų – prisidėti prie Nigerijos ambasados Lietuvoje įkūrimo.

„Abi šalys turi ką pasiūlyti viena kitai“, – tikino S.Toye.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.